Moliūgai: veislių parinkimas, auginimas, derliaus nuėmimas ir panaudojimas

(1)

Moliūgai – žmogui naudingi augalai, iš kurių galima pagaminti daugybę įvairiausių patiekalų, o maistinėmis savybėmis šios auginimo sąlygoms nereiklios daržovės užima vieną aukščiausių dietinių daržovių sąrašo vietų. Apie moliūgų įvairovę, vertingąsias savybes, jų panaudojimo galimybes maistui bei auginimo subtilybes, patirtimi sutiko pasidalinti ASU Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto prof. Honorata Danilčenko.

Pasak ASU Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto prof. Honoratos Danilčenko, moliūgas – neįnoringa daržovė, jie auga bet kur, o sumanūs šeimininkai neretai jais pridengia negražius patvorius ar komposto krūvas. „Labai džiaugiuosi, kad mano apie 30 metų trunkantis domėjimasis moliūgais duoda rezultatų. Ši daržovė vis dažniau auginama ne vištoms lesinti, bet maistui. Tai neįkainojamas vaistas ir maistas, – teigė prof. H. Danilčenko. – Seniau buvo auginami paprastieji moliūgai, o dabar vis labiau populiarėja ir mažesni. Tad dabar siūlau auginti kuo mažesnius ir įvairesnius moliūgus, pavyzdžiui, muskusinius, makaroninių moliūgų veisles ir ypač aliejinius, kurių sėklos neturi lukštų“.


Asmeninio archyvo nuotr.


Moliūgai (Cucurbita L.), kilę iš Šiaurės ir Pietų Amerikos. Į Europą atgabenti XVI a. Plačiai auginami visuose žemynuose kaip vienmetės daržovės. Dabartiniu metu ir Lietuvoje pradėti plačiau auginti. Moliūgų augintojus žavi moliūgų spalvingumas, dydis, formos, įvairūs poskoniai gaminant daug vertingų patiekalų, beje, jie naudojami kosmetikoje, aliejui gaminti, vaistams. Maistui vartojami lupti moliūgai, išskyrus japoninį Hokaido moliūgą, nes jo žievė valgoma. Pastaruoju metu labai populiarios aliejinių ir makaroninių moliūgų veislės.


Moliūgų vertė. Pasak prof. H. Danilčenko, moliūgų sudėtyje 17 proc. sudaro žievė, apie 73 proc. – minkštimas ir tik 10 proc. – sėklos. Maistui vartojami visos augalo dalys, kurios yra vertingos ir maistingos, su daug vitaminų bei angliavandenių. Moliūgų vaisiuose ypač daug karotino – kai kuriuose jo susikaupia net du kartus daugiau nei morkose. Pagal geležies kiekį moliūgai yra čempionai tarp daržovių, gausu vitaminų C, B, B2, PP, E, D, taip pat yra reto vitamino T (kuris pagreitina apytakos procesus organizme). Jų sudėtyje yra nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto, geležies druskų, skatinančių kraujo gamybą, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiems mažakraujyste, ateroskleroze, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos. Moliūgų ląsteliena nepluoštinė, gerai suverda ir lengvai organizmo pasisavinama. Todėl patiekalai iš šios daržovės rekomenduojami gydomajai ir profilaktinei mitybai. Jie taip pat naudingi susirgus kepenų, inkstų ligomis, reguliuoja virškinimą. Vaisiuose yra daug pektino, kuris šalina cholesteriną. Moliūgai yra viena mažiausiai kaloringų daržovių: 100 g žalio moliūgo kaloringumas tik 17-31,6 kcal.


Moliūgai vertinami daugelyje šalių, pavyzdžiui, japonų maisto produktų vertingumo lentelėje pirmosios nurodomos moliūgų sėklos. Todėl pasak moliūgų tyrinėtojos, vyrai nuo keturiasdešimties metų turi vaikščioti pilnomis kišenėmis moliūgų sėklų, nes jose yra medžiagų, saugančių nuo prostatos ligų. Itin vertingas ir brangus yra moliūgų sėklų aliejus – tamsus žalsvai juodos spalvos, ypatingo riešutų skonio.


Moliūgai ypatingi ir tuo, kad valgyti galima beveik visą augalą, išskyrus šaknis. Labai maistingi jauni lapai, stiebai ir žiedai (aišku, patartina valgyti vyriškuosius žiedus, antraip nebus derliaus). Iš minkštimo verdamos sriubos, troškiniai, košės, apkepai, pyragai, tyrės, marmeladai, sultys, cukrinukai, kepama duona, naudojamas spiritui gaminti. Į konditerijos gaminius moliūgų masės patariama dėti ne daugiau kaip 40 proc., kad gaminiai būtų gerai iškilę.


Didysis moliūgas


Didysis moliūgas (C. maxima Duch) yra su gulsčiu stiebu, 4-5 m ilgio, stambiais, šiek tiek raukšlėtais, šiurkščiai plaukuotais lapais. Žiedai vienalyčiai. Vaisiai labai dideli, įvairios spalvos ir formos: rutuliški, pailgi, kriaušės pavidalo. Sėklos stambios, 2-3 cm ilgio. Daigios būna 4-5 metus.


Paprastasis moliūgas


Paprastasis moliūgas (C. pepo L.). Stiebas besidriekiantis žeme. Taip pat yra krūmo pavidalo augalų su trumpomis virkščiomis. Kuokeliniai žiedai išaugę po keletą, piesteliniai – pavieniai lapų pažastyse. Vaisiai stambūs, jų dydis, forma, spalva priklauso nuo porūšio.


Aliejiniai moliūgai


Aliejiniai moliūgai (C. pepo L. var. styriaca) kilę iš Pietų Austrijos (Štirijos rajono) ir paplitę beveik visoje Vakarų Europoje. Iš aliejinių moliūgų sėklų šaltuoju būdu spaudžiamas aliejus, kuris naudojamas ne tik maistui, bet ir medicinoje. Aliejinių moliūgų sėklos, skirtingai negu didžiųjų ir kitų paprastųjų, yra be lukšto arba su peršviečiamu plonu lukštu (luobele), tad jas galima iš karto valgyti, nereikia lukštenti. Jos dažniausiai būna tamsiai žalios. Šis sėklų pakitimas atsirado dėl atsitiktinės natūralios morfologinės sėklų išorės mutacijos, sėklos luobelėje sumažėjus celiuliozės ir lignino kiekiams. Tai pagerino ir palengvino aliejaus gamybos procesą ir nulėmė jo tamsiai žalią spalvą.


Asmeninio archyvo nuotr.


Asmeninio archyvo nuotr.


Asmeninio archyvo nuotr.


Lietuvoje galima įsigyti šių aliejinių moliūgų veislių – ‘Miranda‘, ‘Hamlet‘ ir ‘Herakles‘, o viešint Ukrainoje – galima įsigyti ‘Danaja‘, ‘Golosemiannaja‘ ir ‘Olga‘. ‘Miranda‘ – pakankamai sena aliejinių moliūgų veislė. Jų sėklos su smulkesnės ir plonesnės už ‘Hamlet‘ ir ‘Herakles‘ – Vokietijoje sukurtas veisles bei ‘Danaja‘, ‘Golosemiannaja‘ ir ‘Olga‘ – sukurtas Ukrainoje.


Asmeninio archyvo nuotr.


Asmeninio archyvo nuotr.


Aliejinių moliūgų panaudojimas


Aliejinių moliūgų vaisiai pasižymi gydomosiomis savybėmis dėl turimų būtinų žmogui medžiagų. Moliūgų aliejus ir miltai. Moliūgų sėklų aliejus – puiki gyvūninių riebalų alternatyva. Iš 100 g sėklų gaunama apie 40 ml moliūgų aliejaus, kuris yra specifinės, tamsiai žaliai juodos spalvos, stipraus aštraus aromato ir skonio, šiek tiek primena riešutus. Moliūgų aliejus vartojamas kaip prieskonis, beje, dėl ypatingo riebalų rūgščių tarpusavyje santykio netinka kepti, jis tinka tik žalias. Dėl didelio kiekio nesočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų jis gali būti sveikos mitybos produktas, naudojamas kaip terapinė ir profilaktinė priemonė, nes padeda gerinti kraujotaką, teigiamai veikia inkstus ir šlapimo takus.


Aliejinių moliūgų sėklose yra nemažai ląstelienos, daug riebalų (apie 50 proc.), baltymų (iki 30 proc.), mineralinių elementų (K, Mg, Ca, Na, P, Fe, Se ir kt.), B grupės vitaminų, fitosterinų.


Aliejinių moliūgų minkštimas, aliejus ir sėklų išspaudos turtingos biologiškai vertingomis medžiagomis. Vertingiausias iš jų aliejus. Aliejinių moliūgų sėklų aliejuje nustatyti 53 mikro- ir makroelementai. Ypač daug geležies, magnio, cinko, seleno, nemažai riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, E ir F, Zn, karotenoido liuteino, nepakeičiamųjų aminorūgščių, riebalų.


Moliūgų sėklų miltai – natūralus biologiškai aktyvių baltymų, vitaminų ir mineralų kompleksas, kurį sudaro visi pagrindiniai vitaminai (ypač gausu C ir B vitaminų), makro- ir mikroelementai (geležis, kalis, kalcis, magnis, fosforas ir cinkas, selenas). Minėtų moliūgų aliejus taip pat vertingas dėl omega – 3 riebalų rūgščių. Moliūgų sėklų miltai gaminami iš sėklų be riebalų, kuriuose baltymų kiekis padidėja iki 70 proc.


Maistui galima puikiai vartoti ir aliejinių moliūgų minkštimą bei išspaudas, mat juose net daugiau yra ląstelienos, taip pat kalio ir geležies, nei įprastuose. Aliejinio moliūgo minkštimas gali būti valgomas žalias, virtas, troškintas, keptas. Iš jo verdamos sriubos, košės, troškiniai, gaminami apkepai, pyragai. Iš moliūgo minkštimo taip pat gali būti gaminami džemai, marmeladai, cukrintiniai, sultys, su juo kepama duona. Jų vaisiai puikiai išsilaiko per žiemą patalpoje, kur temperatūra apie 10-13 laipsnių.


Panaudojimas maistui


Iš moliūgų vaisių galima spausti sultis, gaminti tyrę, saldainius, virti košes, šaldyti. Išspaustas moliūgų sultis galima maišyti su obuolių sultimis, gaunamos žymiai švelnesnės sultys, ne tokios rūgščios. Moliūgas užšaldomas paprastai, tereikia supjaustyti. Tik atšildžius jis bus skystas, nebeliks gabaliukų. Bet į sriubas, mišraines, troškinius puikiai tiks.

Iš moliūgų gaminama daugybė įvairių skanių patiekalų. Patartina iš jų minkštimo ruošti tyrę, kuri tinka kaip garnyras prie mėsos patiekalų. Tam reikia moliūgų minkštimą supjaustyti kubeliais ir išvirti uždengus dangčiu ant silpnos ugnies nedideliame kiekyje vandens, kol jis visiškai išgaruos. Po to sutrinti tyrę, įberti žiupsnelį cukraus ir druskos. Tokia tyrė – garnyrų ir savarankiškų patiekalų pagrindas. Be to, tyrės galima dėti į košę (ryžių, grikių, avižų), ji tinka ir prie bulvių. Skoniui pagerinti galima įdėti keptų svogūnų, smulkiai supjaustytų salierų, petražolių, česnako, pomidorų padažo arba muskato riešutą. O kur dar trintos sriubos ir įvairūs troškiniai.


Prof. H. Danilčenko pasiūlė pasigaminti ne tik tyrės, bet ir saldainių iš moliūgų. Tam reikės 2 kilogramų moliūgų, 1 kilogramo cukraus, šaukšto citrinos rūgšties, trupučio vanilės, apelsinų bei citrinų žievės. Moliūgą perpjovus pusiau ir išėmus sėklas bei nulupus žievę, jis supjaustomas vidutinio dyžio gabalais. Tada jie užberiami cukrumi ir palaikomi per naktį. Atsiradus sultims, moliūgai išgriebiami, sirupas su prieskoniais užvirinamas ir dar karštas vėl užpilamas ant moliūgų. Palaikius apie 12 valandų, verdama kaip uogienė ant silpnos ugnies, kol moliūgai praskaidrėja, bet neištyžta. Tada juos reikia išgriebti, nuvarvinti ir džiovinti orkaitėje. Skanumynas - nenusakomas.


Veislių įvairovė


Prof. H. Danilčenko nuomone, Lietuvos klimatas puikiai tinka moliūgams auginti. Jie mėgsta derlingą purią dirvą, bet neblogai auga ir skurdesniame dirvožemyje. Nustatyta, kad moliūgai nelinkę kaupti nitratų. Skoninės savybės labiausiai priklauso nuo veislės. Pavyzdžiui, ‘Butter nut‘, ‘Buttercup‘, ‘Table King‘, ‘Karovita‘, ‘Bambino‘, ‘Zoluška‘ ir ‘Lečebnaja‘ moliūgai ypač tinka maistui: oranžinis minkštimas turi daug cukraus, todėl labai skanūs.


‘Amazonka‘ – ankstyva moliūgų veislė. Augalai pusiau krūmiški. Nuo sudygimo iki derliaus praeina apie 90 dienų. Vaisiai plokščiai apvalūs, nedideli, 1-1,5 kg svorio, tamsiai oranžine odele ir oranžiniu minkštimu, turtingi karotino ir sausųjų medžiagų. Tinka perdirbti ir laikyti.


‘Ambar‘ – pusiau vijoklinė veislė. Vaisiai tamsiai žali, 2-4 kg svorio, ryškiai oranžiniu minkštimu. Ilgai išsilaiko.


‘Early Sugar‘ – vijoklinė ankstyva veislė. Vaisiai apvalūs, geltoni, iki 3 kg svorio, minkštimas labai saldus, geltonas arba oranžinis.


‘Atlantic Giant‘ – viena iš stambiausių moliūgų veislių. Vaisiai apvalūs, labai stambūs, gali užaugti rekordiškai dideli. Minkštimas oranžiškai geltonas, puikaus skonio. Po derliaus nuėmimo vaisiai išsilaiko keletą mėnesių. Tinka pjaustyti Helovino kaukėms kaip ir ‘Jack of Lantern‘, ‘Giant yellow‘ moliūgai.


‘Danka Polka‘ – aliejinė veislė. Vaisiai apvalūs, 5-8 kg svorio. Sėklos stambios, su luobele tinka aliejui spausti.


‘Miranda‘ – aliejinių moliūgų veislė. Augalai pusiau krūminiai. Vaisiai plokščiai apvalūs, 3-4 kg svorio, oranžiškai geltoni su marmuriniu atspalviu. Viduje subręsta daugybė stambių sėklų be lukšto, minkštimas gelsvas.


‘Sweet Mama‘ – mažų moliūgų veislė. Vaisiai iki 1 kg svorio, žali, minkštimas saldus, oranžinis.


‘Vegetable Spaghetti‘ – vijoklinė veislė. Vaisiai pailgi, gelsvi arba balsvi. Apdorotas minkštimas dalijasi ilgais makaronais.


‘Waltham Butternut‘ – vidutinio ankstyvumo veislė. Augalai vijokliniai arba šliaužiantys. Vaisiai kriaušės formos, geltoni, 1,5-2 kg svorio. Minkštimas labai aromatingas ir skanus, turi riešutų prieskonį.


‘Justynka F1‘ – augalai pusiau krūminiai, vidutiniškai šakoti. Vaisiai plokščiai apvalūs, 2,5-3,5 kg svorio, oranžine ar rožiškai oranžine odele. Minkštimas ryškiai oranžinės spalvos, iki 5 cm storio, turtingas sausųjų medžiagų ir karotino. Tinka laikyti per žiemą.


‘Rouge vif d‘Etampes‘ – vaisiai iki 4-8 kg svorio, ryškiai oranžinės spalvos, plokščiai apvalūs, briaunoti. Tai viena geriausių maistinių veislių. Vaisių dydis priklauso nuo jų kiekio. Norint didesnių moliūgų, patartina palikti po 3 užuomazgas arba iš karto nuskabyti dalį žiedų.


Auginimas ir priežiūra


Visoms moliūgų rūšims reikia derlingos, gerai įdirbtos priemolio ar priesmėlio, iš rudens mėšlu patręštos dirvos. Sėjama gegužės viduryje, pradėjus žydėti alyvoms, tiesiog į dirvą. Sudygsta per 6-10 dienų, priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros. Daigintas sėklas reikia sėti tik į drėgną dirvą. Patartina sėti po 3-5 sėklas į vieną duobutę, išlaikant tarp duobučių 1,5-2 m atstumą. Kai išauga 2-3 tikrieji lapeliai, lizdus reikia išretinti ir palikti tik po 1-2 stipresnius augalus. Norint ankstyvesnio ir gausesnio derliaus, verta moliūgus sodinti daigais.


Liepos pirmoje dekadoje pradeda žydėti. Žydėjimo trukmė labai ištęsta. Ant tų pačių stiebų noksta vaisiai ir skleidžiasi nauji žiedai. Masinis žydėjimas baigiasi rugpjūčio pradžioje. Savo lapais užpavėsindami dirvos paviršių, geriau pasinaudoja joje esančia drėgme ir palyginti gerai pakenčia sausrą. Ilgiau užsitęsus sausroms, reikia laistyti.


Augalus reikia tinkamai formuoti, kad užaugintų didesnius vaisius, ir jie greičiau sunoktų. Didžiausią derlių augina pagrindinė virkščia, todėl auginti šoninius ūglius nepatartina: vaisiai ilgiau bręs arba gali net nesubręsti. Ant vieno augalo virkščios rekomenduojama auginti ne daugiau kaip 2-4 vaisius, tuomet jie užaugs didesni. Kai paliekami moliūgiukai būna išaugę iki teniso kamuoliuko dydžio, tuomet pašalinami nereikalingi vaisiai ir patrumpinami didžiųjų moliūgų stiebai, paliekant virš paskutinio vaisiaus po 2 lapus. Kad vaisiai geriau sunoktų, patartina nukarpyti jiems saulę užstojančius lapus.


Derliaus nuėmimas ir laikymas


Moliūgai yra labai jautrūs šalnoms, todėl imami rugsėjo pabaigoje dar joms neprasidėjus, o vaisius, skirtus greitam naudojimui, reikia skinti, kol dar jauna odelė ir neleisti jiems peraugti. Moliūgus, skirtus laikymui, reikia imti tik saulėtą dieną, kai būna veislei būdingo dydžio ir spalvos. Pakanka nagu paspausti moliūgo odelę ir, jei duobutės nelieka – vaisius tinkamai sunokęs. Vaisiai nupjaunami su ilgoku, 10-15 cm, vaiskočiu, nes be jo moliūgai prasčiau laikosi.


Nuskinti moliūgai keletą dienų džiovinami saulėje. Stambiavaisių veislių moliūgus reikia palikti saulėje bent savaitę, kad sukietėtų žievė. Jei orai prastesni, tuomet juos geriau sunešti porai savaičių į šiltnamį. Net ir nuskynus ne visiškai sunokusius moliūgus ir sunešus į gerai vėdinamą patalpą, kur 3-10 °C temperatūra ir 60-75 proc. santykinė oro drėgmė, vaisiai visiškai sunoksta ir gerai laikosi. Jų skonis gerėja, nes laikymo metu krakmolas pamažu virsta į cukrų.


Aliejiniai moliūgai laikomi 10-13 °C šilumos patalpoje. Būtina nuolat tikrinti, ar moliūgai nepradeda pūti. Sandėliuojami moliūgai neturi liestis vienas su kitu. Moliūgai gali būti išdėlioti viena eile ant lentynų, o auginant didesnį jų kiekį galima laikyti sudėtus konteineriuose. Patartina konteinerius iškloti specialiu (tvirtesniu) popieriumi, atskirus vaisius vieną nuo kito izoliuoti šiaudais. Eilėmis sudėti moliūgai pridengiami 25 mm putplasčio plokštėmis su 3-5 mm skylutėmis. Taip paruošti moliūgai išsilaiko iki gegužės mėnesio.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis