Būtina žinoti: kada ir kaip kasti bulves

(1)

Štai ir rugpjūtis eina į pabaigą – metas kasti bulves. Atrodytų, nieko čia sudėtinga, nors ir reikalauja pastangų. Pasirodo, ir bulviakasis turi įvairiausių niuansų, kurie gali turėti įtakos jūsų derliaus kokybei ir tam, kaip jis išsilaikys.

Aptarkime šią aktualią temą ir pasidalinkime „antrosios duonos“ nuėmimo metodais.

Čia viskas svarbu – ir laikas, ir metodai, ir bulvių paruošimas tolesniam laikymui. Tad pradėkime...


Kaip žinoti, kad jau laikas


Ką norime gauti? Žinoma, gerą derlių, kuris puikiai išsilaikys per visą žiemą. Todėl reikia, kad bulvės visiškai subręstų, užaugtų, jų žievelė taptų standi, kieta. O kaip tai nustatyti? Ir ar yra tikslus terminas, kada jau galima ar reikia kasti bulves?


Mūsų klimato juostoje optimaliausias bulvių kasimo metas yra laikotarpis nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo 10 dienos. Bet tai tik orientacinis terminas, nes realiai bulvių brandai turi įtakos tai, kada jos buvo pasodintos, jų veislė, oro (klimato) sąlygos ir priežiūros sąlygos – visa tai gali pakeisti rekomenduojamas datas. Tačiau tam tikri orientyrai vis dėl to yra.


Akivaizdžiausias ir patikimiausias ženklas – nudžiuvę ir nunykę lapai ir stiebai. Tokį ženklą pastebėjote, nebėra prasmės toliau laikyti šakniavaisių dirvoje. Juolab, kad jei laiku nesurinksime subrendusių bulvių (o nudžiuvę lapai ir stiebai būtent ir parodo, kad jos subrendo), derlius daug blogiau išsilaikys. Nuvytus ir nudžiuvus lapams, ilgiausiai bulvės žemėje likti gali tris savaites.


Artėja šalčiai, o lapai vis dar žali? Stebėkite orus. Jei užėjusios ankstyvos šalnos pažeidė ūglius, negalima atidėlioti bulviakasio, nes augalai stengsis atgaivinti lapus naudodami šakniavaisiuose sukauptas maistines medžiagas.

Kai kurie sodininkai prieš bulviakasį nupjauna bulvių lapus. Kokiais atvejais tai reikia daryti ir kaip tai daryti teisingai?


Nupjauti lapus ir stiebus reikėtų, jei artėja derliaus nuėmimas, o jie vis dar auga (taip būna, pvz., bulves pasodinus vėlai). Tai daroma tam, kad šakniavaisiai greičiau subręstų iki artėjančių šalnų. Bet tai atlikti reikėtų iš anksto: nereikia nupjauti žaliosios dalies prieš pat bulviakasį – duokite augalui 7-10 dienų baigti visus biologinius procesus.


Jei bulves užpuolė Phytoftora, lapus ir stiebus taip pat reikia nupjauti ir nedelsiant sunaikinti. Šakniavaisiai tokiu atveju paliekami dirvoje iki 3 savaičių, kad spėtų užaugti ir suformuoti tvirtą luobelę, kuri nebus pažeista nuimant derlių.

Taigi ir pernelyg paskubėjus, ir pernelyg uždelsus kasant bulves, derlius gali būti mažesnis, blogiau išsilaikys, todėl klausimas, ar jau laikas kasti bulves, yra labai svarbus, ir būtina rasti į jį teisingą (tai yra, ne teorinį, abstraktų, o visiškai konkretų – priklausantį nuo realių sąlygų) atsakymą.


Šakniavaisių augimui turi įtakos:


• dirvos derlingumas: kuo skurdesnė dirva, kuo mažiau joje maistinių medžiagų, tuo anksčiau reikės kasti bulves, o derlingame, gerai patręštame sklype bulvės auga iki gilaus rudens;


• drėgmės kiekis: jos stygius vegetaciniu laikotarpiu pagreitina bulvių brendimą, tad kai vasara sausa, o sklypas nelaistomas, bulvių lapai ir stiebai greit nuvysta ir nudžiūva (deja, tokiu atveju derlius gali nuvilti, nes šakniavaisiai būna smulkūs);


• trąšų kiekis: bulves gausiai patręšus organinėmis trąšomis, jos bręsta ilgiau. Be to, šakniavaisuose gali padaugėti nitratų, ypač jei bulves nukasime per anksti.


Ir šiek tiek apie orus...


Šakniavaisių brendimą galime pagreitinti, bet paveikti orų negali niekas. O jie labai svarbūs, tad planuojant bulviakasį, reikia įdėmiai stebėti orų prognozę:


• negalima atidėlioti bulviakasio, jei numatomi ilgalaikiai lietūs: pernelyg drėgnoje dirvoje gresia šakniavaisių ligos, gali įsimesti puvėsis, iš drėgnos dirvos iškastos bulvės blogai laikysis. Be to, kasti žemėmis aplipusias bulves nėra nei lengva, nei malonu.


• optimali oro temperatūra bulviakasiui – ne aukštesnė nei +17 laipsnių, bet ne žemesnė nei +10: šakniavaisiai nuo šalčio gali pajuoduoti;


• geriausia bulves kasti kai giedra, nelyja: šakniavaisius tokiu atveju galima padžiovinti lauke, o žemės lengvai nubyra, nelimpa;


• rudenį nerekomenduojama bulvių kasti ryte, kai oras yra daug šaltesnis už dirvą, dar išsaugojusią vasaros šilumą;


• derliaus nuėmimo darbus patariama baigti iki ilgalaikių šalnų, kurios gali pakenkti ne tik lapams ir stiebams, bet ir šakniavaisiams.


Kuo kasti, kaip kasti


Šis klausimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai nesvarbu, net juokingas, bet iš tiesų jis labai aktualus. Vieni žmonės mano: kasti reikia tik šakėmis, nes kasant kastuvu didesnė tikimybė pažeisti šakniavaisius.


Visi, kas bandė kasti kastuvu, ko gero prisimena, kaip būna: atrodo, stengiesi kaip įmanoma tvarkingiau pakasti po krūmu, bet vis ima ir pasigirsta tas nemalonus trakštelėjimas: aštrūs ašmenys ir vėl perpjovė bulvę. Apmaudžiausia tai, kad dažniausiai nukenčia didžiausi, gražiausi šakniavaisiai. Reiškia, tikrai geriau kasti šakėmis?


Šakėmis galima iškasti lizdą, jo nepažeidus, ant jų nelieka žemių, kaip ant kastuvo. Tačiau šakėmis taip pat galima pažeisti šakniavaisius – kam neteko persmeigti bulvės? Taip nutinka – gal rečiau, bet nutinka. Tad kastuvo naudojimo šalininkai tvirtina: aštrus įpjovimas atvirame ore greit užsitraukia ir pažeista bulvė kurį laiką dar išsilaiko, o šakėmis perdurtą bulvę telieka išmesti. Dar kiti išvis nelaiko pažeistų bulvių – nei perkirstų kastuvu, nei perdurtų šakėmis. O kas kuo kasa –įpročio reikalas, kam kaip patogiau.


O kaip kasti – priklauso nuo dirvos. Jei bulvės auga purioje, gerai apdorotoje dirvoje, užtenka patraukti už stiebo, surinkti paviršiuje pasirodžiusius šakniavaisius, išrinkti likusius žemėje ir pakasti kastuvu arba šakėmis, kad neliktų giliau pasislėpusių bulvių. O jei dirvožemis kietas, reikia iš pradžių iš šono pakasti krūmą, stengiantis nepažeisti šakniavaisių.


Pageidautina iškart atrinkti bulves sodinimui, nuo geriausių krūmų nurenkant sveikus vidutinio dydžio šakniavaisius. Juos atidėkite, stengdamiesi nesumaišyti veislių. Pageidautina, kad sėklinės bulvės prieš sodinimą pažaliuotų – tam reikia palaikyti jas šviesoje. Taip jos ilgiau išsilaikys, be to, jų nepuls graužikai. Jei oro sąlygos leidžia, iškart nedėkite ką tik iškastų bulvių į maišus. Palikite jas porai valandų ant žemės, papylę vienu sluoksniu. Per tą laiką bulvės šiek tiek pradžius, jas paveiks ultravioletiniai spinduliai. Specialistų teigimu, bulves trumpai palaikius saulės spinduliuose, sunaikinami parazitai, tad laikant bulves jų nebepuola ligos, neįsimeta puvėsis. Tik nepersistenkite – nepamirškite, kad nuo ilgo buvimo šviesoje bulvės pažaliuoja, jose gaminasi nuodai – solaninas, kuris žmogui yra nuodingas. Po to iškastas bulves išrūšiuojame: atrenkame smulkias, pažeistas, ligotas. Vienas teks tiesiog išmesti, kitos tiks paukščių ar gyvulių pašarui (jei turite ūkį), o nestipriai pažeistas bulves galima suvalgyti pačias pirmas.


Turėkite omenyje: kasant, džiovinant ir perrenkant bulves nereikėtų jų be reikalo žarstyti, mėtyti – elgtis su jomis reikia tausojančiai, tada jos ilgiau išsilaikys. Kai kurie žmonės bulves prieš atidėdami saugojimui nuplauna, sakydami, kad taip jos geriau išsilaiko. Kartais bulvės iškart surenkamos į maišus (dėžes, kibirus) ir suberiamos pašiūrėje, kad išdžiūtų. Žinoma, kai lauke drėgnas oras, pasirinkimo nelieka. Paprastai tokiu atveju bulvės ilgiau džiūsta, į jas dažniau įsimeta puvėsis.


Bet net jei bulvės kiek apdžiuvo lauke, nerekomenduojama jų iškart berti į maišus ir nešti į rūsį, nes tokiu atveju derlius išsilaikys trumpiau. Iškastiems šakniavaisiams reikalingas vadinamasis reabilitacinis laikotarpis. Kas tai yra ir kam jo reikia?


Visų pirma ne visas problemas galima pastebėti iškart – kartais šakniavaisio liga pasireiškia praėjus kiek laiko. Jei tai nutinka jau sunešus bulves saugojimui, bulvės gali užsikrėsti vienos nuo kitų. O reabilitacinio laikotarpio metu tokios užslėptos ligos dažnai pasireiškia, ir pažeistas bulves galima išmesti.


Be to, tam tikromis sąlygomis laikomos bulvės labiau subręsta, apdžiūva ir sukietėja jų luobelė, dėl to bulvės ilgiau išsilaiko, pagerėja jų skonis. O kokių sąlygų reikia? Būtina sąlyga – didelis oro drėgnumas (90-95%); optimali temperatūra – apie +18 laipsnių, bet net jei ji nukrenta iki +10...+13, tai nėra blogai, svarbiau, kad nebūtų aukštesnė nei +18.


Tokiomis sąlygomis patariama bulves palaikyti apie pusantro mėnesio, na, mūsų klimate ko gero pavyks palaikyti tik apie mėnesį, nes oras greit atšąla. Šakniavaisius reabilitaciniu laikotarpiu galima laikyti dėžėse arba maišuose (geriau tinkliniuose, kad geriau vėdintųsi). Ir tik po to bulves sunešame į patalpą, kur jas laikysime per žiemą.


Galbūt tai atrodo per sudėtinga, per daug rūpesčių, bet tai laiko patikrintas metodas – taip bulvės puikiai išsilaiko per visą žiemą, iki pat naujo derliaus, nuostoliai būna minimalūs. Tad tikrai rekomenduojame nepagailėti laiko ir jėgų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis