Skiedriniai ir gontų stogai – kas tai ir kuo jie naudingi?

Skiedrinis stogas jei niekada apie tokį negirdėjote, galbūt jau kyla jūsų antakiai ir pradeda veikti fantazija. Kaip tokie stogai tvirtinami, ar jie neįmirksta, ar nesudega, ar nesupūva? Tai tik keli klausimai, į kuriuos atsakė portalo DarauPats.lt kalbinti pašnekovai. Jie taip pat papasakojo, kuo toks stogas pasižymi ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį jį renkantis bei prižiūrint.

Mediena. Skiedriniai stogai dažniausiai gaminami iš drebulės, rečiau iš kai kurių kitų lapuočių arba iš spygliuočių medžių, iš kurių patvariausias pasirinkimas yra maumedis.

„Drebulė, tai medis, kuris nepūva, bet po truputį dūlėja. Tinkamai įrengtas toks stogas gali laikyti nuo 30-40 metų, tačiau jį būtina dengti trimis arba keturiais sluoksniais. Bet kokiame statinyje turi būti ne mažiau nei du tokios dangos sluoksniai  skiedriniai stogai vaikšto, skiedra gali kažkiek skilti, todėl 3 sluoksniai padeda išvengti tarpų“,  teigia įmonės „Ekostogas“ vadovas Ričardas Deveikis.

Maumedžio stogo hermetiškumas gali siekti nuo 50 metų. „Maumedis yra ilgaamžiškiausia tokio stogo danga. Pušinėmis skiedromis taip pat galima dengti stogus, tačiau ji laiko trumpiausiai, o jos kaina aukštesnė ir už drebulės. Nebent kaltumėte labai storą pušinį sluoksnį, tačiau tai turėtų būti jau ne skiedros, o lentelės. Nuo laiko visa medinė danga keičia spalvą  ar tai būtų drebulė, maumedis ar kiti spygliuočiai, jie visi po keleto metų papilkėja, kadangi savo padaro lietus ir saulė“,  pastebi Gintautas Vilutis, UAB „Angira“ darbų vadovas.

Skiedrų stogo privalumai. Tokių stogų didžiausius privalumais R. Deveikis įvardija dvi savybes – tradicijas ir ekologiškumą: „Kalbant apie tradicijas, yra vietų, kur natūralių stogų arba reikalaujama pagal projektą, arba savininkas iš tiesų nori išsaugoti lietuviškas tradicijas. Ekologija irgi labai vertinama, ypač užsienyje. Teko dengti tokius stogus Vokietijoje  savininkų pirmas klausimas būna ar tikrai dangoje nėra jokios chemijos“. 

Pašnekovas sutinka, kad norint pigumo ar ilgaamžiškumo galima rinktis ir kitas, šiuolaikiškas stogų dangas. Tokių dangų gamintojai gali sau leisti atlikti ir daugiau rimtų tyrimų, o skiedrų stogus daugiausiai gamina tik smulkūs gamintojai.  

Kaina. Standartinės drebulinio stogo kainos, anot R. Deveikio, yra tokios: apie 10 eurų/m2 kainuoja skiedros, apie 9 eurus/m2 jų kalimas, pora eurų atsieina grebėstavimas, tad tokios dangos kaina yra daugiau nei 20 eurų/m2. G. Vilučio teigimu, maumedžio stogai dėl savo tarnavimo laiko, kainuoja iki kelių kartų brangiau.

Nuolydis. Drebuliniai stogai teoriškai dengiami ant nemažiau 28° nuolydį turinčių stogų. Įmanoma dengti ir ant nuožulnesnių plokštumų, tai įrodyta ir praktiškai, tiesa, tokių stogų tarnavimas yra trumpesnis, kadangi kaupiasi daugiau drėgmės. Maumedžio stogams galimas ir mažesnis, 18-90 laipsnių nuolydis.

Skiedrinis stogas gyvenamuosiuose namuose dengiamas bent trimis sluoksniais, klojant skiedras taip, kad jos dalinai persidengtų viena su kita, taip sudarydamos vientisą stogo dangą ir nepalikdamos tarpų drėgmei. Nors toks stogas yra dar pakankamai neįprastas pasirinkimas, R. Deveikis teigia, kad su tinkama priežiūra ir specialisto patarimais, jį gali užsidengti ir mažiau patirties turintis savininkas. 

Skiedros prie grebėstų tvirtinamos specialiomis cinkuotomis vinimis. R. Deveikio teigimu, žmogus be patirties per dieną gali užkalti apie 10-15 m2 tokio stogo, dirbdamas 8-9 valandas. Specialistas su pneumatiniu plaktuku per tokį laiką gali padaryti dvigubai daugiau, o visi paruošimai, gegnių grebėstavimo sparta gali skirtis vos ne trigubai. 

Nepaisant kiek neįprastos dangos, tokiems stogams galima įrengti visus standartinius patogumus, apšiltinimą ir pro jį išvesti kaminą.

Padengimas. Tokie stogai, nors kai kam gali pasirodyti ir keista, nėra dengiami jokiomis apsauginėmis medžiagomis. „Drebulė savyje turi antiseptinių savybių. Jos negraužia kirvarpos ir kiti parazitai. Jei naudosime papildomas antiseptines priemones, jos laiko metus-du, todėl rekomenduoju nenaudoti jokios chemijos ar impregnantu. Geriau leisti drėgmei išgaruoti ir išdžiūti natūraliai“,  teigia R. Deveikis.

Savavališkai neeksperimentuoti šioje srityje pataria ir G. Vilutis. „Yra tekę matyti ir dažytų stogų, Žmonės galbūt mano, kad dažytas stogas tarnaus ilgiau, tačiau iš tikrųjų taip nėra, tarnavimo laikas nepailgėja, netgi sutrumpėja, nes neleidžia stogui išsivėdinti. Žmonės užsiima eksperimentais, tačiau jeigu tokie metodai būtų pasiteisinę, tai visi jau žinotų ir taikytų. Maumedis apskritai yra labai sakingas, įgeria mažai drėgmės ir jo impregnuoti neapsimoka. Medinį stogą reikia prižiūrėti, nuvalyti, neleisti samanoti, kad jis galėtų kvėpuoti, tada jis ir tarnaus ilgai. Tačiau kai jis pasidengia samanine danga ar lapais, susikaupęs vanduo negali garuoti“,  perspėja pašnekovas.

Tokių stogų mediena nesukelia didesnių nepatogumų ir prie ekstremalių temperatūrų žiemą ir vasarą. Pavojingiausi ir realiai eksploatacijos laiką trumpinantys veiksniai yra saulė ir drėgmė. Ypatingai medieną veikia UV spinduliai.

Degumas. Mediena, kaip žinia, dega, tad gali kilti klausimas, ar tokių stogų eksploatacija nėra pavojinga. Apsidrausti tokį pastatą kainuoja brangiau, nes draudėjai įvertina didesnę riziką. Kita vertus, pašnekovai pataria tiesiog gerai susitvarkyti elektros izoliaciją bei šildymo sezonu tinkamai prižiūrėti kaminą. Medienos degumas vienu atveju pasitarnauja kaip išskirtinis privalumas  po ilgų metų keičiant dangą nauja, senosios skiedras galima panaudoti ir šildymo reikmėms.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis