2021-ieji šiandien šiltame karkasiniame name

Šiame name dar nėra technologijų „iš ateities“, tačiau daugelis jame panaudotų sprendimų jau greitai bus aktualūs gyvenamųjų namų statytojams. Ne paslaptis, kad naujai statomi namai po 2021 m. sausio 1 d. turės atitikti A++ klasę – kitaip tariant sąnaudas sumažinti iki itin mažų arba net nulinių. Šis karkasinis namas tokio efektyvumo nėra pasiekęs, tačiau pasyviuose namuose taikomi sprendimai jo savininkui architektui Valdui Barvainiui sutaupo daug šilumos išlaidų. Negana to, tokiame name liko galimybių šias išlaidas dar sumažinti.

Iš pradžių šis namas planuotas kaip pasyvus, tačiau projektavimo eigoje buvo nuspręsta “paaukoti” pasyvumą vardan išplanavimo ir erdvių. Kad būtų aiškiau, reikėtų prisiminti, koks namas vadinamas pasyviuoju – kad namas atitiktų šią kategoriją, jis turėtų sunaudoti ne daugiau nei 0,15 W/m²K vienam kvadratiniam metrui per metus, būti sandarus, turėti šilumokaitį, dalį šilumos gauti iš pasyvių šaltinių, tokių kaip saulės energija ir panašiai. Kiekvienas šių sprendimų taupo šilumą, tad netgi panaudojus tik kai kuriuos iš jų, tai leidžia sutaupyti daug namui šildyti reikalingos energijos.

„Pagrindinė priežastis, kodėl namas yra nepasyvus, tai jo konfigūracija ir išplanavimas. Jei tas pat plotas būtų suprojektuotas taisyklingame stačiakampiame dviejų aukštų tūryje, pasyviu jis taptų be problemų, bet kadangi funkcija ir erdvių išdėstymas buvo didesnis prioritetas, didesnioji namo dalis tapo vieno aukšto. Tokiu būdu labai stipriai išauga namo šilumos nuostoliai, nes pamatų plotas didesnis, stogo plotas didesnis, išorinių sienų plotas taipogi didesnis. Pirminis planas buvo pastatyti pasyvų namą, tačiau neaukoti erdvių“, - pasakoja V. Barvainis.

Šie namai dažnai statomi iš mūrinių plytų ar blokelių, tačiau nėra jokios priežasties, kodėl toks namas negalėtų būti karkasinis. Tai mėgina įrodyti ir V. Barvainis, tiesa, sprendimas dėl statybinės medžiagos priimtas ne norint paneigti mitus, o tiesiog dėl praktinių priežasčių. „Kodėl karkasinis? Vėl gi iš taupumo. Tik šįkart taupant statybos laiką, plotą bei energiją reikalingą pagaminti visas kitas medžiagas iš kurių būtų galima pastatyti…Be to karkasinė pastatų statybos technologija puikiai tinka pasyvių namų statybai. Su karkasine statyba, šiuo atžvilgiu, konkuruoti gali nebent polistirolo liktiniai klojiniai. O pagrindinė priežastis kodėl buvo pasirinkta ne liktinių klojinių technologija – fasado apdaila ir šiek tiek kaina“, - savo tinklaraštyje rašo vyras.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Šildymas. Statant pasyvius ar energiškai aktyvius namus, niekaip neišvengsite pažangesnių nei įprasti šilumos sprendimų. Šį namą šildo šilumos siurblys gruntas-oras, kuris yra sujungtas su rekuperatoriumi – dar vienu būtinu pasyvių namų atributu. Rekuperatorius – tai ventiliacinės sistemos dalis, kuri ne tik pakeičia orą šviežiu, tačiau ir grąžina dalį šilumos atgal į patalpas.

Svetainėje taip pat stovi ir židinys. „Jis atsirado ir dėl estetinių priežasčių, ir kaip papildomas šilumos šaltinis, bet labiausiai dėl asmeninių įsitikinimų, kad didelėje svetainėje būtinai turi būti židinys. Tokioje namo šildymo sistemoje kaip mūsų, kai name visose patalpose galima viena temperatūra, t.y. negalima reguliuoti skirtinguose kambariuose skirtingų temperatūrų. Mes laikome nustatytus 19-20 laipsnių, o jei norima, kad svetainėje būtų šilčiau, ypač kai atvažiuoja svečių, kurie įpratę prie 23 ar 24 laipsnių, užkūrus židinį svetainėje akimirksniu temperatūra pakyla dviem ar trim laipsniais“, - pasakoja architektas.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Tinkamas pastato apšiltinimas yra kitas itin svarbus darbas, kurį reikia atlikti. Šis pastatas šiltintas ekovata. V. Barvainis nuo pat pradžių atmetė kitus apšiltinimo variantus - mineralinė vata projektui netiko dėl jos reakcijų su galima drėgme. Užkliuvo ir kitos savybės - šilumos kaupimo geba, palyginus tiek su polistirolu, tiek ekovata ar medžio vata, pasirodė per maža. Tiesa, bene pagrindinė priežastis buvo konstrukciniai sprendimai. „Neįsivaizduoju kaip kokybiškai sudėti mineralinės vatos plokštes į tokią konstrukciją, kokia atsirado mūsų name. Taigi statomo karkasinio namo apšiltinimui norėjau naudoti purškiamą ar pučiamą apšiltinimo medžiagą. Pasirinkimas arba poliuretano putos arba ekovata, arba medžio vata. Tiesą sakant poliuretano putos atkrito daugiausia dėl kainos, o medžio vata – dėl mažos pasiūlos. Galutiniam variante pasirinkau ekovatą, tiksliau austrišką ekovatą”, - savo tinklaraštyje rašė architektas. Vata buvo atvežta pilnu sunkvežimiu tiesiai iš Austrijos.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Vienas iš svarbiausių darbų tokio tipo namuose, pasak pašnekovo, yra sandarinimas – joks namas nebus energiškai efektyvus, jei kurioje į kurią nors vietą bus pažiūrėta atsainiai ir ji neužsandarinta. Nors didžiumą darbų V. Barvainis paliko profesionalams, užbaigiamuosius sandarinimo darbus – langų sandarinimo juostų ir sienų plėvelių sujungimą – jis atliko pats.

Saulė. Vienas iš kelių minimų šildymo šaltinių pasyviam namui yra saulė ir tokiuose namuose stengiamasi ją išnaudoti renkantis didesnius stiklus ar slepiant langų rėmus po apšiltinimo sluoksniu. Projektuojant šį namą, saulės įtaka buvo įvertinta kaip labai nedidelė, dėl vienos paprastos priežasties - priešais pietinę, pietvakarinę pusę, į kurią orientuoti didžioji daugumą langų, yra pušynėlis, kuris šaltuoju laikotarpiu užstoja praktiškai visą saulę. Architekto teigimu, šilumos iš saulės nežymiai patenka tik antrame namo aukšte. Dėl tos pačios tokiame sklype būtų apribotas ir saulės kolektorių panaudojimas, jei šeima norėtų juos įsirengti.

pasyvus-karkasinis.com nuotr.

Išlaidos. Tai klausimas, kuris rūpi visiems. Kadangi pagrindinis namo šildymo šaltinis yra šilumos siurblys gruntas-oras, jis naudoja elektrą. Šios sąnaudos skaičiuojamos bendrai kartu su kitomis namų reikmėmis. Tad išlaidų šilumai itin tiksliai pamatuoti nelabai įmanoma. „Manau, per šildymo sezoną sumokėjome apie 550 eurų už visą elektros energiją reikalingą mūsų 224 m2 namo šildymui, apšvietimui, maisto gaminimui ir panašiai. Planuoju mažinti sąnaudas keičiant karšto vandens ruošimą, nes dabar vanduo šildomas dalinai elektriniu tenu ir šilumos siurbliu, bet šilumos siurblys vandenį šildo tik tuo metu, kai veikia patalpų šildymo režimu, todėl iš principo šilumos siurblys pašildo labai nežymiai. Tiesa, dar nesidomėjau, kokiu būdu tai reikės patobulinti“, - teigia V. Barvainis.

Statybų ir namo įrengimo eigą vyras dokumentuoja savo tinklaraštyje pasyvus-karkasinis.com

Namo parametrai:

Plotas: 224 m2
Šildymo principas: šilumos siurblys oras-gruntas, židinys. Yra rekuperatorius
Apšiltinimas: ekovata
Aukštai: 2
Langų plotas: apie 50m2
Stogas: dvišlaitis, vienšlaitis, dengtas skarda
Fasadas: ventiliuojamas, klasikinio profilio skarda, dengta matiniu poliesteriu

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis