Renkantis šildymo būdą reikėtų įvertinti kelis kriterijus: šildymo sprendimo kaina, eksploatacijos kaina, priežiūros lengvumas (ar daug pastangų reikės), kuro rūšis bei kaip lengva jos gauti ir netgi galimos kuro rūšies kainos kitimas ateityje. Daug priklauso ir nuo namo. Kadangi skaitytoja orientuojasi į ekonomiškumą – mažesnę įrengimo ir eksploatacijos kainą, reikėtų apžvelgti atitinkamus variantus.
Kalbinti pašnekovai sutinka, kad priimtas sprendimas pakankamai logiškas. Tiesa, tuo pačiu pastebima, kad gyventi name be vandentiekio nėra labai patogu, tad tai irgi neturėtų būti antraeilis klausimas. Paslaugų portalo Raskgreitai.lt rekomenduojamų meistrų komandos „Tikri meistrai“ inžinierius, šildymo sistemų specialistas Algirdas pataria ieškoti galimų variantų. “Vandens reikia netgi paprasčiausiam nusiprausimui, todėl reikėtų ieškoti galimybių jį įsivesti. Reikia galvoti - galbūt įsirengti gręžinį, o galbūt ir kaimynai tokį turi ir būtų galima prisijungti prie jų. Tai naudinga, nes kuo daugiau žmonių prisijungia prie gręžinio, tuo mažiau jame užsistovi vanduo ir tuo jis yra švaresnis“, - teigia jis.
Turint vandentiekį šildymo pasirinkimo spektras būtų platesnis. Tačiau net ir nesant galimybės šildymui naudoti vandenį, rinkoje egzistuoja pakankamai sprendimų. Kai kurie namų šeimininkai ir namuose su vandentiekiu renkasi būtent juos, o vandenį šildo atskirai kitais būdais.
Meistras Algirdas mano, jog variantas šildyti namą židiniu su ortakiais yra geras pasirinkimas. „Tai geras variantas - ortakius galima išvedžioti į kiekvieną patalpą ir į antrą aukštą, jeigu toks yra. Sunkoka pasakyti tiksliai nematant namo projekto. Tik reikia prisiminti, kad tinginiauti nebus galima, reikės nuolat kūrenti“, - primena jis.
Kalbintas židiniais ir krosnelėmis prekiaujančios įmonės „Degis“ atstovas išskiria keturis šildymo būdus, kuriuos galima naudoti tokiu atveju. Galima statyti tradicinę senovinę krosnį arba muilo akmens krosnelę - jos ilgai akumuliuoja šilumą, nereikia dažnai kūrenti. Antras variantas būtų jau minėtas židinys su metaline kapsule ir ortakiais. Trečiasis variantas - paprasta senesnio tipo (dažnai vadinama buržuike) arba moderni malkinė krosnelė. Dar vienas panašus pasirinkimas galėtų būti granulinės krosnelės, kurios sutaupo laiko rūpinantis krosnele ir kūrenant.
Jo nuomone, paprasta krosnelė galėtų būti pigiausias pasirinkimas. “70 m2 nėra daug, tai nedidelės patalpos, todėl gerai užkūrus, aplinkui šilumos užteks. Taip pat malkos visuomet buvo ir yra pigiausias kuras, kuris kaina lenkia gamtines dujas, elektrą ar granules. Tiesa, į mažesnius kambarius, į kampus šiluma gerai “neišsivaikščios”. Jei name būtų rekuperacinė sistema, tada tokia sistema išskaidytų, išnešiotų šiltą orą. Jei to nėra, bus sudėtinga. Vienoje patalpoje bus gerokai šilčiau nei kitose. Tai pigiausias, tačiau ne pats geriausias būdas”, - teigia pašnekovas.
Jo skaičiavimu, paprastą krosnelę galima įsigyti ir nuo 200 eurų, o kokybiškų granulinių krosnelių kainos prasideda nuo 1000 -1200 eurų. Židiniui reikės daugiau apdailos medžiagų ir montavimo darbų, todėl židinys kainuos kelis kartus daugiau nei krosnelė. Ortakiuose orą varinėja ventiliatorius, tad reikia įvertinti ir šias sąnaudas bei elektros instaliacijos būklę name. „Ortakių montavimo kaina yra įskaičiuojama į židinio montavimo kainą. Su ortakiais yra kebliau - jeigu tai betoninis namas ir ortakius reikia sukabinti palei lubas, tai nėra sunku ir kaina nėra didelė. Bet jeigu namas karkasinis, kur reikia apeiti gegnes, pjauti, izoliuoti, kaina iškart padidėja. Be to, yra ir skirtingų ortakių tipų - jie gali būti ir gofruoti, ir skardiniai“, - paaiškina pašnekovas.
Be išvardintų būdų, kitas vandentiekio nereikalaujantis šildymo būdas būtų šildymas elektra - šilumos siurbliu, elektriniais grindų kilimėliais ar elektriniais šildytuvais. Tiesa, tokio šildymo eksploataciniai ir dažniausiai įrengimo kaštai būtų didesni nei šildant biokuru.
