Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Kuo yra svarbus pamatų šiltinimas?

Kaip jau minėjome straipsnio įvade, per požeminę dalį pastatas netenka apie 15–20 procentų bendros šilumos. UAB „Termas“ vadovas Aurimas Skopas teigia, kad lyginant su stogo, perdangos ar net sienų šiltinimu pamatų šiltinimas nėra toks svarbus šilumos nuostolių atžvilgiu, kadangi dėl nekokybiško darbo ar nepakankamo izoliacijos sluoksnio atšaldomas palyginti nedidelis plotas ties išorinėmis sienomis ir grindimis, tačiau tai yra labai svarbi vieta siekiant išvengti kondensato ir pelėsio susidarymo. Taip pat tinkamai atliktas šiltinimas padeda išvengti pamatų konstrukcijos ardymosi.

UAB „Pamatų ranga“ direktorius Saulius Juozaitis sutinka su šia nuomone. Ekspertas priduria, kad pamatų apšiltinimas yra svarbus tuo, kad jis neleidžia susidarytu šalčio tilteliams ir, žinoma, reikalingas tam, kad tenkintų STR reikalavimus.

Kaip vyksta pamatų šiltinimas?

Šiltinant pamatus iš išorės darbai yra pradedami nuo hidroizoliacijos. Pamatai dažniausiai yra padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis. Taip pat neretai yra naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos.

Atlikus hidroizoliacijos darbus, ateina metas pamatų šiltinimui. A. Skopas sako, kad pamatų šiltinimui naudojamos termoizoliacinės medžiagos yra veikiamos apkrovų ir dažnai nuolatinės drėgmės, todėl pamatams šiltinti naudojamo didelio tankumo termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip sutankinto polistireno lakštai ar uždarų porų purškiamos poliuretano putos. Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato yra klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Šiltinamojo sluoksnio storis priklauso nuo projekte numatytos šiluminės varžos ir pamato medžiagos, bet paprastai rekomenduojamas ne mažiau kaip 10 cm. Grunte būsiančią šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana, kuri apsaugo ją nuo mechaninių pažeidimų ir neleidžia į polistireną įsiskverbti augalų šaknims.

Baigiant darbus yra sukuriamas papildomas drenažas, duobės dalį arčiau pamato užpilant žvyru ar smėliu. Pilant svarbu pasirūpinti, kad termoizoliacinės plokštės nesujudėtų ir nebūtų pažeistos.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios pamatų šiltinimo klaidos?

A. Skopas pastebi, kad renovuojant pastatą dažnai pasitaikančios klaidos yra šios: nesutvarkytas drenažas, nepakankamai atkasamas pamatas, nepakankamas termoizoliacijos sluoksnis, nenaudojama apsauginė membrana. Ekspertas sako, kad naujai įrengiant pamatus reikia išlaikyti termoizoliacijos vientisumą naudojant poliuretano klijus ar purškiamas poliuretano putos. Jis pabrėžia, kad šiltinant pamatus reikia laikytis statybos techninio reglamento reikalavimų.

Kalbėdamas apie pagrindines pamatų apšiltinimo klaidas S. Juozaitis, pataria šiltinat pamatus iš apačios, užtikrinti šiltinimo medžiagos vientisumą. Ekspertas sako, kad sekliųjų pamatų iš apačios geriau nešiltinti, kad būtų geresnis betono su gruntu sukibimas. Jis pataria daugiau dėmesio skirti pamatų stiprumui nei šiltinimui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?