Ką reikėtų žinoti apie betonavimą šaltu oru

Šiais laikais betonavimo darbus galima atlikti net ir gerokai atšalus. Pasidomėjome, kas padeda betonui stingti net ir minusinėse temperatūrose bei ką reikėtų žinoti.

Betonavimas šaltuoju metų laiku įprastai yra brangesnė procedūra. Priežastis paprasta – norint sumažinti šalčio poveikį, reikalingos papildomos priemonės. Tai gali būti pamatų klojinių šildymas ar uždengimas, kadangi betono kietėjimo metu taip pat išskiriama šiluma, tad apdengus jį izoliuojančiomis medžiagomis, šilumą galima išsaugoti. Taip pat papildomos šilumos betonui galima suteikti jau ruošiant betono mišinį bei jį transportuojant. Pamatų įrengimu užsiimančios įmonės “Pamatų ranga” vadovas Saulius Juozaitis, teigia, kad vertinant medžiagas ir papildomas priemones, vienas betono kubinis metras pabrangsta apie 5-6 eurus. “Brangiau kainuoja pats betonas, jo priežiūra, užbetonuotą konstrukciją reikia uždengti plėvele, o jeigu dar šalčiau - šilumos izoliacine medžiaga. Tačiau žiemą statybinių darbų yra mažiau, darbų įkainiai gali būti mažesni, todėl bendra kaina daugiau mažiau išsilygina”, - pasakoja pašnekovas.

Vienas prieinamiausių sprendimų yra specialūs betono priedai, kurie didina betone esančio vandens atsparumą užšalimui, todėl jis kietėja net ir aplinkos temperatūrai esant neigiamai. Papildomos priemonės leidžia betonuoti kai yra šalčiau. Tai netgi neturi būti minusinė temperatūra – jau esant mažiau nei + 5oC, betonuoti tradiciniu būdu nerekomenduojama. Dažniausiai tokie priedai leidžia leidžia betonuoti aplinkos temperatūrai esant – 10oC ar –15oC. Jei temperatūra yra dar žemesnė, tačiau betonuoti būtina, pridedama kietėjimo greitiklių ir užšalimo temperatūrą mažinančių priedų, taip pat konstrukcija papildomai šildoma izoliuojančia medžiaga ir elektra. Tiesa, tai aktualiau didesniems objektams - jei jūsų konstrukcija yra paprasčiausi namo pamatai, geresnė išeitis gali būti verčiau palaukti šiltesnio oro.

Siekiant suprasti, kokie procesai vyksta betonuojant žiemą, pirmiausia reikia suprasti kaip medžiagos „elgiasi“ įprastomis sąlygomis, teigia statybinių medžiagų pardavimu bei statybos paslaugų vykdymu užsiimančios įmonės „Vizginta“ atstovas Gintaras Vizbaras. „Betonas - tai monolitinė struktūra, kuri susidaro vykstant cemento hidratacijai. Skaldos ir smėlio mišinys surišamas cemento ir vandens pagalba. Vanduo sukelia cemento dalelių hidrataciją, jos metu susidaro kalcio silikato hidratai, kurie sukelia mišinio kietėjimą iki akmens kietumo masės“, - pasakoja jis.

Tačiau šaltuoju metų laiku, kai temperatūra siekia minusinę, vanduo užšąla, pats betonas taip pat vėsta, todėl svarbu, kad jis galėtų sukietėti iki kol galutinai atvės. Užšalęs vanduo apie 9 % padidina savo tūrį, taip gadindamas ir betono struktūrą. Išvengti tokios situacijos gali padėti užšalti neleidžiantys priedai. „Cemento hidratacija yra cheminis procesas ir natūralu, kad esant žemesnei temperatūrai reakcijos laikas pailgėja. Tam išvengti, įmaišomi chemikalai, kurie ištirpę vandenyje sumažina jo užšalimo temperatūrą, o kiti priedai pagreitina betono rišimąsi. To pasekoje gaunamas priimtinas betono rišimosi laikas, o betonavimas galimas kai aplinkos temperatūra žemesnė nei -10oC“, - nurodo G. Vizbaras.

Tačiau tai nėra vienintelė problema, galinti pakenkti konstrukcijai, nurodo pašnekovas. „Cemento hidratacijos metu išsiskiria nemaži šilumos kiekiai. Jei konstrukcija masyvi, betono masės viduje temperatūra gali pakilti iki +60oC ir daugiau laipsnių. Stingimo metu susidaro temperatūriniai gradientai, atsiranda vidiniai įtempimai, dėl kurių betonas ima trūkinėti. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo didesni įtempiai ir tuo didesnė tikimybė atsirasti trūkiams. Įmaišant stingimą greitinantį priedą, betono rišimosi temperatūra dar pakeliama, o esant šaltam orui, temperatūrų skirtumas gaunamas didžiulis“, - aiškina G. Vizbaras.

Per atsiradusius trūkius į konstrukciją patenka vanduo, kuris šilimo/šalimo ciklų metu pamažu ardo betoną iš vidaus. Vienas sprendimų tokiems trūkiams sumažinti – kartu su prieššaltiniais betono priedais į mišinį taip pat įmaišyti priedą, sumažinantį betono rišimosi temperatūrą. Apšiltinto betono (betonavimas termoso būdu, kai betonas apšiltinamas papildomomis priemonėmis) temperatūra betonui kietėjant turi siekti bent 25°C, o naudojant prieššaltinius priedus – ne žemesnė kaip +5°C. Pirmas keturias valandas, kol betonas kietėja, jo temperatūra neturi nukristi žemiau nei 0oC.

Leistina priedų masė betone paprastai nurodoma prie produkto, ji taip pat nustatoma pagal temperatūrą, kurioje bus dirbama. Priedų kiekis (%) daugiausiai priklauso nuo aplinkos temperatūros - į betono mišinį pridėjus didesnį kiekį priedų, jame hidratacijos procesai sustoja žemesnėse temperatūrose. Šie rodikliai būna nurodyti prie konkretaus priedo.

Neužšąlančius priedus gali sudaryti įvairios medžiagos, tačiau atidžiau reikės naudoti tuos priedus, kurie savyje turi chloridų. Chloras pavojingas tuo, kad kontaktuodamas su metalu, sukelia pastarojo koroziją, todėl geriau tokius priedus naudoti tik nearmuotame betone arba neviršyti numatyto kiekio. Gelžbetonyje jis neturėtų viršyti 0,4%, nearmuotame betone - 1%. Tiesa, šiuo metu rinkoje yra daug žieminiam betonavimui skirtų produktų, kurie savo sudėtyje apskritai neturi chloro.

Tinkamai įrengtai pamatų konstrukcijai didelio skirtumo tarp metų laikų nėra, teigia S. Juozaitis. “Šiuolaikinės technologijos leidžia ir žiemą įrengti pamatus taip pat kokybiškai. Ar verta palikti juos “nusistovėti” per žiemą? Galvočiau, kad ne, pamatams nuo to nei pablogės, nei pagerės. Daugiausia per žiemą laukiama todėl, kad mūro darbai žiemą nelabai galimi. Manau, kad tiek mūryti iš karto įrengus pamatus, tiek mūryti pralaukus žiemą yra geri sprendimai”.

Keletas patarimų. Betonuojant žiemos metu, G. Vizbaras pataria laikytis bendrų taisyklių:

- Mišinio ingredientai (cementas, smėlis, skalda) turi būti teigiamos temperatūros.
- Cementą sandėliuokite patalpoje, kur temperatūra ne žemesnė nei +5oC.
- Jei įmanoma, betoną liekite ryte, kad išnaudotumėte dieną pakylančią aplinkos temperatūrą.
- Nebetonuokite, jei prognozuojama, kad temperatūra nukris žemiau, nei nurodoma prieššaltinio priedo naudojimo riba.
- Nenaudokite lėtai stingstančio cemento. Jei galite, naudokite CEM I cementą, ne mažiau, nei 300 kg/m3 betono.
- Naudokite žemiausią įmanomą vandens/cemento santykį.
- Išlietą betoną pridenkite termoizoliacine medžiaga, kad išsaugotumėte betone hidratacijos metu išsiskiriančią šilumą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis