Namų iki 80 kv. m. privalumai ir trūkumai: specialistų požiūris

Žmonės, gyvenantys kelių šimtų kvadratinių metrų namuose kartais pasijuokia iš gyvenančių “būdose”, o pastarieji atšauna, jog pirmieji dirba savo pačių tarnais ir kol apsitvarko namus, jau ir saulė būna nusileidus. Kita vertus, tai tik ryškiausi pavyzdžiai - yra daugybė žmonių, kurie pripažįsta, kad esamo ploto jiems “galėtų būti daugiau” arba mažiau. Vienas daugiausiai pastaruoju metu aptariamų sprendimų, galintis būti ir "per daug", ir "per mažai" - nedideli namai iki 80 kv.m. Ar tokiuose namuose įmanomas pilnavertis gyvenimas ir kuo jie pranašesni už didelio ploto namus? Paklausėme architektų.

1. Pagrindiniai namų iki 80 kv.m privalumai ir trūkumai.

Privalumus turbūt girdėjote ne vieną kartą - tai ir pigesnė statyba, mažiau dokumentacijos ir mažiau vargo jį eksploatuojant. Kalbinti architektai su tuo sutinka, tačiau pastebi, kad toks sprendimas turi ir kitą pusę. “Pastatai iki 80 kv. m. gali būti priskirti II nesudėtingų statinių kategorijai, jeigu jų aukštis yra iki 8,5 m, atstumas tarp laikančiųjų konstrukcinių elementų yra iki 6 m ir rūsys yra ne didesnis nei pirmo aukšto statinio kontūras. Šiems statiniams taikomi paprastesni reikalavimai – supaprastinta projektavimo tvarka, nereikia vesti statybos žurnalo, galima namą pasistatyti ūkio būdu. Tačiau statybos žurnalas yra privalomas statant pastatus, kurių bendras plotas yra nuo 500 kv. m., o kai statybos žurnalas neprivalomas, galima statyti ūkio būdu”, - teigia architektas Justas Januševičius (“Pirmas namas”).

Statiniams iki 80 kv. m pakanka rašytinio pritarimo, arba jei statoma neurbanizuotoje nesaugomoje teritorijoje tiesiog kaimynų ir sklypo savininkų sutikimų. Tačiau rengiant gyvenamojo namo projektą reikalinga inžinerinio aprūpinimo dalis, o ir patį projektą suderinus su savivaldybės įgaliotu asmeniu ateityje bus lengviau įregistruoti statinį. Pirmu atveju rengiamo projekto detalumas yra mažas, antru atveju projekto galima nerengti. “Vis dėl to norint pasistatyti kokybišką namą reikia tam tikrų žinių ir patirties, taip pat visi nori, kad namas būtų gražus, estetiškas, derėtų su aplinka ir būtų patogus eksploatuoti. Visa tai yra pateikiama namo projekte, taigi norint turėti kokybišką projektą nėra didelio skirtumo ar tai 120 kv. m namo projektas, ar 80 kv. m.”, - pastebi pašnekovas.

Atsižvelgiant į statybos kainą, mažų namų konstrukcija yra paprasta, todėl darbų kaina bus pigesnė. “Statybų metu bus panaudota mažiau medžiagų, o tai turės įtakos namo sąmatai. Sutaupytus pinigus galima panaudoti namo izoliacijai, apdailai, efektyvesnėms inžinerinėms sistemoms. Visa tai leis turėti efektyvesnį namą, kuris greičiau atsipirks nei didesnis namas, tačiau to kaina yra ribotas namo plotas”, - teigia J. Januševičius.

Nedidelio gyvenamojo ploto trūkumus pabrėžia ir architektė Ugnė Niaurė (“Arch Arte”). “Verta nepamiršti, kad namas iki 80 kv.m. dažnai tampa ne ką didesniu naudingu plotu nei butas, nes turite įvertinti ir tai, kad name turi atsirasti tokios pagalbinės patalpos kaip katilinė, sandėliukas (pavyzdžiui butuose tai pakeičia rūsys) ir panašiai. Taigi, tai lemia, kad namo naudingas atitinkamai mažėja iki 70-75 kv.m, todėl elementariai gali būti mažokai vietos daiktams susidėti, gyvenamieji kambariai, tarp jų ir virtuvės zona, nebus tokie erdvūs kaip norėtųsi. Kita vertus, jei name iki 80 kv.m. gyvens vieno ar dviejų asmenų šeima, protingai ir funkcionaliai parinkus išplanavimą, šias problemas galima išspręsti”, - pastebi pašnekovė.

Jos nuomone, maži namai iš esmės pasižymi esminiais jų funkcionalumą nusakančiais elementais - ekonomiškumas, paprastumas (statybai užtenka ir sodo sklypo), jaukumas ( mažame name - šeimos nariai visuomet arčiau vienas kito) ir panašiai.

2. Kiek ploto jums reikės. Kaip neapsirikti keliantis gyventi į namą iš mažo buto.

Vieno atsakymo į pirmąjį klausimą nėra - tai priklauso nuo įvairių aspektų ir kiekvienos šeimos individualių poreikių. U. Niaurė ir jos kolegos, mėgindami išsiaiškinti, kokio dydžio namas tiks konkrečiai šeimai, pateikia anketą su elementariais klausimais, pavyzdžiui - kiek šeimoje yra narių, kokio amžiaus vaikai, kokio ploto miegamąjį jūs įsivaizduojate, kokio dydžio svetainė jums atrodo patogiausia, sanitarinėje patalpoje statysite dušą ar vonią ir panašiai. Klausimyną sudaro bent keli puslapiai.

Vėliau pateikdama užsakovams pirminius projektus, U. Niaurė įkomponuoja ir baldus - matydami patalpą su atpažįstamais baldais, žmonės lengviau suvokia tikruosius dydžius. Ji taip pat atskleidžia ir vieną praktikoje jau pasiteisinusį eksperimentą - žmones, kuriems sunku suvokti patalpos dydį, ji siunčia pasižvalgyti po švedišką baldų ir namų reikmenų parduotuvę. “Gal tai kai kam ir atrodys kvaila, tačiau prie kiekvieno stendo ten yra parašytas patalpos dydis. Tokioje patalpoje su baldais užsakovas lengvai supranta, ar jam tokio ploto per daug, ar per mažai. Tik važiuoti į parduotuvę reikėtų prieš parduotuvės uždarymą ar iš ryto, kai nėra daug žmonių”, - pataria ji.

Architektė taip pat pataria į patalpas žiūrėti praktiškiau. “Svarbiausia, projektuojant netaupyti ploto tokiose vietose kaip katilinė, būtinai pagalvoti apie sandėliuką - juk uogienes, bulves reikia kažkur pasidėti. Taip pat reikėtų pagalvoti apie elementarius klausimus - užėjau į namus - reikia pasikabinti paltą - kur aš tai galiu padaryti? Ar paltą kabinsiu tambūre, ar kitoje zonoje - jau už tambūro? Ar mano svečiai tambūre tilps persirengti - ar visi apsiauti ir nusiauti turės po vieną? Jei statausi namą - vadinasi turėsiu žoliapjovę - ją kažkur reikės laikyti ir dar daug kitų paprastų "ūkiškų" klausimų, kuriuos sau išsikėlus ir atsakius, būtų galima susiprojektuoti itin funkcionalų namą”, - pataria ji.

Planuojant namo plotą architektas J. Januševičius pataria atsižvelgti į tai, kad keliantis gyventi iš buto į namą keisis ir gyvenimo būdas. “Iš pirmo žvilgsnio į 80 kv. m. tilptų viskas, ko reikia keturių asmenų šeimai, tačiau į tai reikėtų pažvelgti kiek plačiau. Visų pirma, gyvenimą name renkasi tie, kurie nori pabėgti nuo miesto. Tai šeimos vieta, kuri reikalauja priežiūros ir laiko. Juk reikia pasirūpinti ne tik vidaus švara, bet ir veja, kiemo aplinka. Gyvenant už miesto reikalingos papildomos patalpos tiems dalykams, apie kuriuos bute gyvenantys dažnai net nesusimasto – tai žoliapjovė, malkos, sezoniniai baldai, įvairūs automobilio reikmenys ir taip toliau. Visa tai galima sutalpinti atskirame sandėliuke, tačiau jei atsiras daiktų, kurios šaltuoju metu dažnai teks naudoti namo viduje, tokią patalpą patogiau prijungti prie namo”, - pataria jis.

Būtina įvertinti ir pagalbines patalpas, kurių bute neturėjote. Viena jų - katilinė. Priklausomai nuo pasirinktų inžinerinių sistemų katilinės dydis gali siekti net 8 kv. m. Reikia pabrėžti, kad katilinė nėra švari patalpa, todėl skalbyklė, džiovyklė ir lyginimo lenta turėtų rasti atskirą vietą. Iš čia kyla poreikis kažkur sutalpinti skalbimo funkciją. “Skalbyklė su džiovykle puikiai gali tilpti vonioje, tačiau vonia turėtų ir likti prausimosi vieta. Taip pat vonios turėtų būti kelios – viena namo šeimininkams, kita – nedidelė – svečiams. Kita svarbi namo patalpa – tambūras. Tai patalpa, jungianti lauką ir vidų. Jos paskirtis – neleisti susidaryti skersvėjui žmogui, ateinančiam iš lauko”, - paaiškina pašnekovas.

Šios pagalbinės patalpos gali užimti iki 15 kv. m, todėl kambariams ir svetainei su virtuve lieka apie 65 kv. m. Jei bus įrengiami du vaikų kambariai po 12 kv. m ir tėvų miegamasis 15 kv. m., svetainei su virtuve liks apie 26 kv. m. Tai, pastebi J. Januševičius, yra labai mažai, o visas namas taps kaip butas – vieta nakvoti, o ne gyventi. “80 kv. m. name apie patogų gyvenimą galima pradėti galvoti, jei name bus numatomas vienas tėvų kambarys ir vienas vaikų kambarys, o norint gyventi kokybiškai, reikėtų pagalvoti apie pomėgius ir vietą jiems, patogų daiktų sandėliavimą, meninę interjero ir eksterjero išraišką. Visa tai sunkiai tilps į 80 kv. m. Dviem žmonėms mažas namas bus puiki vieta gyventi, tačiau gausesnėms šeimoms, norinčioms namuose atsipalaiduoti, turėti daugiau erdvės savo pomėgiams, reikėtų didesnio namo”, - mano jis.

3. Legalios “gudrybės” ir kaip turėti daugiau ploto.

Bene kiekvienas statydamas ar ruošdamasis pirkti tokį stambų objektą kaip namas, skaitome informaciją internete ar literatūroje - atrodytų, kuo daugiau, tuo geriau. Čia galima pasiskaityti ir “gudrybių” - pavyzdžiui, apie tai kaip projektuojant rūsį ir palėpę, jų neįtraukiant į naudingą namo plotą. Tiesa, pastebi U. Niaurė, skaitant apie legalias "gudrybes" lengva apsigauti. “Pirmiausia, būtina atkreipti dėmesį, kad namui iki 80 kv.m. skaičiuojamas bendrasis plotas, o ne naudingasis. Tai reiškia, kad į bendrąjį plotą papuola tiek palėpės su mažesniu nei 1.6 m aukščiu, tiek visi sandėliukai ar panašiai. Vienintelis kabliukas yra nebent tas, kad namui iki 80 kv.m. neskaičiuojamas rūsio plotas - taigi, iš esmės galite statyti 80 kv.m. su rūsiu ir tai vistiek bus nesudėtingas II grupės statinys. Tik būtina atkreipti dėmesį, kad rūsys privalės ir likti rūsiu - jame negalėsite įsirengti gyvenamųjų patalpų ir panašiai. Taip pat atsiminkite, kad rūsys nėra tas pats kas cokolinis aukštas. Jei kažkada ateityje rūsį sugalvosite keisti į gyvenamąsias patalpas, pavyzdžiui dalį jo atkasant, įrengiant langus, ir taip padidinsite namo bendrąjį plotą - privalėsite išsiimti statybos leidimą namo rekonstravimui”, - perspėja pašnekovė.

4. Jei neužtenka 80 kv.m. ir vėliau statote priestatą.

Kartais galite pastebėti, kad tiek gyvenamojo ploto vis dėlto neužtenka, norisi gyventi bent kiek plačiau ir patogiau. Todėl sugalvojate, kad problemas išspręstų namo priestatas. Problema, kad toks sprendimas neišvengiamai didina namo plotą. U. Niaurė pastebi, kad tokiu atveju kartojamas visas statybos leidimo išėmimo procesas, todėl jei galvojate apie 80 kv.m. namą tik siekdami sutaupyti laiko juridikoje - vėliau to laiko prarasite dvigubai.

Procesas vyksta taip:

1) didėja namo bendrasis plotas (t.y. viršijama 80 kv.m. riba ir namas iš nesudėtingo virsta į neypatingą) todėl turi būti rengiamas namo rekonstravimo projektas.

2) namo rekonstravimui reikia išsiimti specialiąsias projektavimo sąlygas iš atitinkamų institucijų;

3) rengiamas namo rekonstravimo projektas (būtina rengti tiek architektūrinę, tiek konstrukcinę dalį);

4) parengtas projektas derinamas per "Infostatybos" sistemą;

5) gaunamas statybos leidimas

5. Kartotinis projektas kaip laiko ir lėšų taupymo variantas

Kartotiniai projektai dažnai laikomi greitesniu ir paprastesniu sprendimu - namas jau suprojektuotas, todėl reikia tik nusipirkti projektą ir realybėje uždėti jį ant savo sklypo. J. Januševičius pastebi, kad toks požiūris teisingas ne visais atvejais. “Tai yra labai sąlyginis dalykas, nes žmonės praleidžia daug laiko ieškodami tinkamiausio varianto, o susitikę su architektu vis tiek jį keičia, koreguoja. Taip yra dėl to, kad kiekvienas sklypas yra unikalus, turi savų niuansų. Norint pritaikyti kartotinį projektą, reikia jį koreguoti. Net ir vienos sienos koregavimas kartais gali pakeisti visą namo konstrukcinį sprendimą. Galų gale užsakovai turi savų pageidavimų, todėl vis viena visas patalpas reikia peržiūrėti ir pritaikyti konkrečiam užsakovui. Kartotiniai projektai yra orientaciniai, padedantys žmonėms susidaryti bendrą vaizdą apie statinį (jo gabaritus, meninę išraišką), todėl bendraujant su architektu yra sutaupoma meninės išraiškos paieškų dalis – apie 2 savaitės”, - pastebi jis.

Finansiniu požiūriu lyginant ekonominės klasės projektus kaina tarp kartotinio ir individualaus namo projekto skiriasi nežymiai. Įvertinant visą projektavimo darbų sumą (inžinerijų dalys, konstrukcijų dalis, papildomi darbai) kaina gali skirtis apie 10 proc. toks nežymus kainų skirtumas yra todėl, kad visos papildomos projekto dalys kiekvienu atveju rengiamos unikalios. Tik architektūrinės dalies eskizas yra kartotinis.

6. Mažo namo statybos dokumentacija - mitai ir realybė

Vienas didesnių nuolatos pabrėžiamas namų iki 80 kv.m. privalumas - greitesnė ir paprastesnė dokumentacija. Vis dėlto, U. Niaurė teigia, jog tradicinio statybos leidimo išsiėmimas nėra tiek lėtesnis, kaip galvojama.

1) projekto ruošimas (tiek 80 kv.m. tiek didesnio namo) projektas gali būti rengiamas panašų laiko tarpą. Skirtumas tik tas, kad 80 kv.m. namui nereikia projektavimo sąlygų, tuo tarpu didesniam namui - jų jau reikia. Kitą vertus sąlygos gali būti užsakomos lygiagrečiai - ir šie du punktai vienas kitam netrukdo.

2) kėlimas derinti į "Infostatybą". Projektas (abu variantai) registruojami 3 darbo dienas, tikrinimas - 80 kv.m. projektas tikrinamas 10 darbo dienų, didesnis namas - 20 darbo dienų (šioje vietoje 80 kv.m. projektas laimi 10 darbo dienų).

3) pastabų koregavimas (panašiai užtrunka tiek didesniam, tiek mažesniam projektui);

4) pakartotinis įkėlimas į "Infostatybą" - vėl 3 dienas projektas registruojamas ir 10 darbo dienų tikrinamas (80 kv.m. projektas tikrinamas trumpiau).

“Taigi, visumoje rengiant 80 kv.m. namo projektą ir išimant rašytinį pritarimą sutaupome vos 15 darbo dienų, o statant namą tai tikrai nėra daug. Tiesa, būtina nepamiršti, kad namui iki 80 kv.m. statomam ne gyvenvietės teritorijoje (gyvenviete laikoma tada, jei ten gyvena daugiau 3000 žmonių) rašytinio pritarimo nereikia, tačiau projektas turėtų būti rengiamas ir namas turėtų būti įregistruojamas”, - pastebi U. Niaurė

7. Statybos tendencijos ir ateitis

Neseniai spaudoje buvo galima skaityti, kaip greitai išgraibstyti mažos ploto gyvenamieji namai šalia Kauno, o taip pat gal ir patys pastebėjote, jog keičiasi žmonių elgesys - namai nebestatomi su mintimi, kad atžalos į namus parves žentą ir marčią, o uogienių ir kompotų gamyba (ir jų laikymas) užleidžia vietą kitiems pomėgiams. Kaip tai veikia rinkos pasiūlą? “Šiuo metu nedideli namai sparčiai populiarėja tiek kaip sezoniniai statiniai gamtoje, tiek kaip gyvenamoji aplinka. Žmonės vis dažniau namą statosi žinodami, kiek laiko jame gyvens, todėl neinvestuoja į nereikalingą plotą. Vis dažniau pasitaiko žmonių, kurie statosi nedidelį namą su mintimi, jog prireikus galės prisistatyti antrą aukštą, ar praplėsti namą. Dažniausiai tai yra žmonės, kurie labiau prisiriša prie vietos. Vis dėl to tokia praktika tiek iš architektų, tiek ir iš užsakovų reikalauja giliau pažvelgti į projektą, nes dar projekto stadijoje reikia numatyti kiek ir ko bus pristatoma. Mažieji namai iki 80 kv. m. savo statybos ir eksploatacijos kaina yra puiki alternatyva jauniems žmonėms, kurie gali už sąlyginai nedidelę sumą pasistatyti nuosavą pirmąjį namą”, - pastebi J. Januševičius.

Jis taip pat priduria, jog tokios patalpos kaip rūsys, baseinas ar pirtis name yra vis mažiau sutinkamos. Šias patalpas, jeigu tikrai yra poreikis, daug efektyviau atskirti į atskirą statinį šalia namo. “Šiuo metu daugiausia diskusijų sulaukia automobilio vieta. Automobiliai dabar yra keičiami pakankamai greitai, todėl ir jo saugojimas nebėra toks būtinas, todėl vis dažniau yra įrengiamos atviros stoginės automobiliams. Tai leidžia sutaupyti pinigų statybos metu, o ir estetinis vaizdas daug geresnis”, - teigia jis.

Vertinant namų estetiką, žmonės vis dažniau ryžtasi investuoti į namo fasadus, tačiau namo tūriai vis dar vyrauja tradiciniai – dviejų šlaitų. Ateityje tai turėtų pasikeisti, nes padidinus pastatų energetinį naudingumą efektyviau bus naudoti plokščius stogus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis