Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji – vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai. Tikslius jų požymius ir techninius parametrus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“.
Paprastomis konstrukcijomis laikomos tokios konstrukcijos, kurias montuojant statytojas turi techninę galimybę iš jų pasistatyti statinį savo, šeimos narių ir pasitelktų fizinių asmenų jėgomis, daugiausia naudojant rankų darbą ir nesudėtingus mechanizmus. Nesudėtinguose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Pagal sudėtingumą šie statiniai skirstomi į dvi grupes – pirmą ir antrą. Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis – iki 8,5 m. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais. Įsidėmėtina, kad tokių pačių ploto ir aukščio parametrų sodo namai priskiriami žemesnei I nesudėtingų statinių grupei. STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelėje galima rasti ir daugiau pastatų (šiltnamių, pagalbinio ūkio ir kitų negyvenamųjų pastatų) ir jiems taikomų techninių parametrų.
Kaip jau minėta, prie nesudėtingų statinių priskiriami ne tik pastatai, bet ir įvairaus pobūdžio inžineriniai statiniai: susisiekimo komunikacijos (gatvės ir keliai), inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų tinklai, dujų įvadai, šilumos tiekimo tinklai), įvairios užtvaros, atraminės sienutės, vėjo elektrinės, žaibosaugos statiniai, šachtiniai šuliniai ir kiti statiniai, savo parametrais atitinkantys nesudėtingo statinio apibrėžimą. Pagal savo techninius parametrus jie taip pat skirstomi į I, II grupes. Pavyzdžiui, 1–2 m aukščio tvora ar 0,2–1 m aukščio atraminė sienutė priskiriamos I nesudėtingų statinių grupei, o 2–5 m aukščio tvora arba 1–2 m aukščio atraminė sienutė – II grupei. Nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio. Daugiau inžinerinių statinių skirstymo požymių galima rasti „Nesudėtingi statiniai“ reglamento priedo 2 lentelėje.
Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui – taip teigia STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas. Kitas statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ papildo šią nuostatą, pabrėždamas, kad rašytiniai pritarimai projektui iš atitinkamų subjektų iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra privalomi, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių. Paprastai tariant, jeigu statysite sodo namą arčiau negu 3 m iki sklypo ribos, norėsite apsitverti sklypą aklina tvora, neatitraukta toliau nei 1 m atstumu nuo ribos su kaimynu, jūsų statinys pateks į orinės elektros linijos apsaugos zoną ar kitais panašaus pobūdžio atvejais, jums bus reikalingas tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinis pritarimas projektui.
Naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam pagal LR „Statybos įstatymo“ 23 straipsnį yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Galų gale, paaiškėja, kada privalomas toks rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui: statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje arba statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, saugomoje teritorijoje arba jau minėtose kultūros paveldo objekto teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse. Pabrėžtina, kad miestu laikoma daugiau kaip 3000 gyventojų turinti gyvenamoji vietovė.
Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama. Kaip minėta anksčiau, juos privalu gauti ir tada, kai ruošiamas statinio projektas. Dar vienas niuansas – nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas. Tai turėtų būti aktualu tiek patiems statytojams, tiek ir jų kaimynams, nes praėjus vieneriems metams nuo statybos pradžios ir negavus rašytinių skundų iš asmenų, iš kurių buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, jie tampa nebereikalingi.
Jeigu vis tik jūsų nesudėtingas statinys patenka į paminėtas miesto, kultūros paveldo ar saugomas teritorijas ir jam privalu ruošti projektą, jo projektavimui, statybai ir statinio projekto vykdymo priežiūrai gali vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos mokslų studijų krypčių ar technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą.
Prieš pradedant statybas derėtų pasidomėti jūsų statiniui ir statybos vietovei keliamais reikalavimais, nes kaip žinia, įstatymų neišmanymas, neatleidžia nuo atsakomybės, juolab kad vykdant savavališkas statybas gresia administracinė bauda, kuri pagal LR administracinių teisių pažeidimo kodekso 159 straipsnį nesudėtingiems statiniams svyruoja nuo 140 iki 579 eurų. Be to, išrašius savavališkos statybos aktą, bus pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius arba juos įteisinti, žinoma, su sąlyga, jei tokia statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir yra apskritai galima. Akivaizdu, kad susipažinti su teisės aktais ir pasirūpinti reikiamais dokumentais iš anksto tikrai verta – sutaupysite ir nervų, ir pinigų.
