Gavę iš kokio ūkininko senos plėvelės, kurią jie naudoja silosui arba šienainiui dengti, o paskui nežino, kur dėti, galite labai pigiai pasidaryti ir nedidelį baseinalį, ir didžiulį baseiną, kuriame galėsite maudytis. Žiūrint, kokią išsikasite duobę.
Mes traktoriumi kastą duobę išklojome dviguba plėvele. Kai kur ji buvo skylėta. Mintis buvo tokia: vienoje vietoje abi plėvelės kiauros nebus. Susiglaudusios ir spaudžiamos vandens, jos suveiks kaip vožtuvas ir nepraleis į žemę vandens.
Kai įjungėme lauko vandentiekį, viskas atrodė gerai. Vanduo pradėjo kauptis.
Vanduo pamažu vis kilo, bet nespaudė plėvelių taip gerai, kaip tikėjausi. Kai kur atsirado oro burbulų. Bet nepraradom vilties. O gal?.. Kai vandens prikils daugiau, gal plėvelės prisispaus prie dugno? Mėginome kojomis išlyginti pūsles ir išvaryti orą į šonus.
Kitą dieną baseinalis pagaliau buvo pilnas. Jo kraštus apdėjome velėnomis, šiek tiek pridengdami plėvelę. Anūkams, žinoma, džiaugsmas. Tokios šiltos maudyklės prie pat trobos jie neturėjo. Tvenkinys gauna iš durpyno tamsaus vandens, taigi patamsėjo ir baseinalis. Nežiūrint į tai, vanduo švarus. Ir šiltas!
Tačiau tas kūrinys man nepatiko. Dar kitą dieną baseinukas pradėjo sekti. Viskas aišku - plėvelės laiko blogai. Jos nesugludo taip gerai, kad veiktų lyg vožtuvas.
Ką daryti? Kai vanduo nuseko, mėginome klijuoti, dėdami lopus. Tačiau baseinukas nenuseko tiek, kad galėtume užtaisyti patį dugną. Ten liko skylių ir oro pūslių.
Vandens nuostoliai visą vasarą buvo dideli. Jeigu nori išlaikyti baseinuką pilną, turi kas antrą dieną įjungti siurblį gerai valandai ir varyti iš tvenkinio vandenį.
Nepatiko man ir baseinuko išvaizda - jo krantuose buvo matyti plėvelė - kažkoks nenatūralus, negražus dalykas. Kurį laiką nesugalvojau, ką daryti. Praėjo kelios vasaros.
Pagaliau šiemet galva nušvito. Reikia imtis kastuvo!
Kasiau aplink baseinuką žemes ir mečiau į vandenį. Velėnomis išklojau krantus, ir neliko matyti baltos plėvelės. Vidurį pasodinau ajarų, pakrantėse - puplaiškių. Moterys ant kranto pasodino kelias gėles, padėliojo akmenukų. Dabar viskas atrodo natūraliai, be jokios plastmasės.
O kaip vanduo? Gal jis nustos tekėti pro dugną? Gal dabar du plėvelės sluoksniai susispaus ir suveiks tarsi vožtuvas? Jeigu nesuspaudė vanduo, tai gal žemė sunkesnė suspaus?
Taip ir atsitiko!
Dabar vandens nuostoliai tokie maži, kad užtenka baseinuką papildyti nuo stogo surinktu lietaus vandeniu. Tik rugpjūtį, kai nelijo tris savaites, vieną sykį buvau trumpam įjungęs siurblį. Užtat dabar, kai prasidėjo rugsėjo lietus, baseinukas kupinas kaip akis.
Nors anūkai pirmą vasarą čia maudėsi, bet maudynėms sodyboje yra didelės marios su lieptu ir laivu, per vasaros karščius vanduo ten įkaista iki 30 laipsnių. O į baseinuką įleidau kelis karosus, įleisiu dar - tegu gyvena ramiai. Labai įdomu žiūrėti, kaip jie plaukioja. Žiemą jie įsiknis į dugną ir išgyvens.
O vienas mano pažįstamas Stasys šalia Ukmergės savo sodyboje tokiu būdu pasidarė labai didelę, kelių metrų gylio kūdrą. Ten gruntas netikęs tam reikalui - žvyras praleidžia vandenį. Bet keli sluoksniai plėvelės, užkasti moliu bei smėliu, pataisė reikalą. Vasarą jo kūdra šiek tiek nusenka, bet ne bėda - užeina lietus, ir visas sodybos stogų vanduo vėl atstato projektinį lygį. Dirbtiniai krantai smėlėti, visai kaip natūralūs, vanduo šiltas - geriau, nei Palanga ar brangiausias kurortas!
Nuotraukos autoriaus
