Pirmiausiai reikėjo suformuoti pamatą. Jo forma ir dydis štai tokie:
Šį lenktą pamatą būtent dabar nuspręsta daryti dėl to, kad be jo nebūtų įmanoma įrengti terasos –medinės terasos lentos atsigula ant gėlyno vidinių briaunų. Na, ir šiaip svajoju šį rudenį tą gėlyną įveisti, gal net pasisektų pamėgdžioti olandiškos bangos mini lopinėlį – tai mano laukinėje aplinkoje turėtų labai derėti.
Tėtis mąstė mąstė, kaip čia pigiom priemonėm išlenkti ir sumąstė, kad visai patogu būtų tai padaryti skardos pagalba. Pradžiai pagal projektą susmaigstėme kontūrą tiksliais atstumais:
Tuomet gręžiamos skylės, užbetonuojami 70 cm gylio poliukai, iš jų styro strypai, viduje susiriša armatūra. Ant žemės padėtas putplastis, šįkart toks, koks liko, ne ekstrudinis, paprastas – likučiai iš namo grindų apšiltinimui skirto. Štai tas poliukas apgaubtas jau putplasčiu ir visaip kaip armatūra surišta:
Iš tolėliau vaizdas atrodo taip, matyti kaip išgaubta skarda daugybės medinių kuoliukų pagalba.
Pamatėlio storis gana didelis – 25 cm, na, bet darėme pagal projektą.
Pradedam betonuoti:
Čia buvo panaudoti likučiai to, kas liko po vidinių pertvarų mūrijimo.
Ir ta krūva gražiai suėjo į gėlyno pamatą – nei šiukšlių išvežinėti, nei cementui išlaidauti nereikia per daug:
Na, štai paviršius jau lygus:
Nuėmus skardą vaizdelis toks:
Na, o man dabar reikia ta baltą sieną iš silikatinių plytų apklijuoti klinkerio plytelėm. Pradžia padaryta:
Taigi, kol kas figūrinis gėlynas kainavo tik cementą, skardos – bet tai visai pigiai išėjo, šiek tiek armatūros ir prireikė pagalbininko iš kaimo. Dar teks paišlaidauti, kai reikės akmens plytelėm išklijuoti, jos nėra pigios, na, bet visumoje tai nebus brangu, svarbiausia, kad viskas darniai ir natūraliai galų gale atrodytų.
Šaltinis: Statau sodybą
