Profesionali baldų restauracija yra brangus dalykas, kurį gali sau leisti tikrai nekiekvienas, tad kodėl nepamėginus atsinaujinti seną baldą savo jėgomis. Žinoma, pakeisti nusidėvėjusį ar nepatinkantį minkštų baldų apmušalą gali būti kiek sudėtinga, tačiau perdažyti seną taburetę ar rašomąjį stalą tikrai galite ir patys. Produktų paieška neturėtų kelti problemų, nes parduotuvėse gausu įvairių dažų, lakų, gruntų, o įdėtas darbas ir gautas rezultatas įneš naujų vėjų į jūsų namus.
Visų pirma, pasirinkite baldą, kurį norėtumėte atnaujinti – galbūt tai bus jūsų pamėgtas, bet dėl intensyvaus naudojimo nusitrynęs virtuvės stalas, o gal rūsyje ar palėpėje stovinti seniai užmiršta močiutės kėdė – jūsų laisvė rinktis. Atidžiai apžiūrėkite pasirinkto baldo paviršių ir, jeigu pamatėte atšokusius senus dažus ar laką, pirmiausia, reikėtų jį nušveisti švelniu (180-220 grūdėtumo) švitriniu popieriumi – tada naujas dažas geriau prikibs ir laikysis ilgiau. Reikėtų nušveisti visą plokštumą, kurioje yra atsilupusių dažų, priešingu atveju, naujai dažant matytis įdubos, kad ir kiek kartų bedažytumėt. Siekiant geresnių rezultatų, prieš dažymą paviršių galima gruntuoti, tačiau tai neprivaloma. Svarbiausia įsitikinti, kad baldo paviršius būtų švarus ir sausas.
Jeigu dažote namuose, tikriausiai nenorite išteplioti grindų ar kitų šalia esančių daiktų, todėl patartina dažymo vietą iškloti apsauginiu popieriumi ar plėvele. Dažymui pasiruoškite pakankamai erdvės, kad galėtumėte be vargo prieiti prie dažomo objekto iš visų pusių. Jeigu baldą nutarėte dažyti keliomis spalvomis arba dažote tik dalį baldo, neišsiversite be dažymo juostos, kuri apsaugos greta dažomų paviršių esančius plotus. Iš pirmo žvilgsnio ši pagalbinė priemonė gali pasirodyti ne itin svarbi, tačiau iš tiesų ji vaidina didelį vaidmenį dažymo ir dekoravimo procese.
Dažymo juosta turi patikimai prilipti prie apsaugomo paviršiaus, kad dažai neprasiskverbtų ir nepatekėtų po ja, o baigus dažymo darbus, juosta turi lengvai nusiklijuoti, nepažeisdama paviršiaus ir nepalikdama ant jo klijų likučių. Tai svarbu, jeigu nenorite gaišti laiko ir papildomai išlaidauti, taisydami dažymo broką, atsiradusį dėl nekokybiškos dažymo juostos. Dažyti galima voleliu arba teptuku – priklausomai nuo dažomo paviršiaus ploto. Voleliu greičiau ir tolygiau padengsite didesnius plokščius paviršius, o teptukas yra nepamainomas smulkiems ar sunkiai prieinamiems paviršiams dažyti. Teptuką rinkitės minkštą, lankstų ir kokybišką, kad šis gerai ir tolygiai padengtų dažomą paviršių ir ant jo nepaliktų šerių.
Dažymo procedūrai reikės:
apsauginio popieriaus arba plėvelės darbo vietai uždengti
švitrinio popieriaus
apsauginės dažymo juostos (pagal poreikį)
teptuko arba volelio
dažų
skiediklio (priklausomai nuo dažų tipo)
lako arba vaško (pagal poreikį)
Pirmiausia nudažykite sunkiai prieinamas vietas, kad dažai nenuvarvėtų – naudokite pusiau sausą teptuką. Baigę darbą, nepamirškite jo išplauti. Priklausomai nuo dažų tipo (vandens dispersiniai, emaliniai ar aliejiniai) naudokite atitinkamą skiediklį. Vandens pagrindo dažus skieskite vandeniu, o emalinius ir aliejinius – tirpikliu (vaitspiritu).
Kuo skiriasi vandens pagrindo ir tiksotropiniai (emaliniai) dažai? Ar žinote, kada ir kokius naudoti? Pagrindinis vandeninių dažų privalumas yra tas, kad jie dažniausiai yra bekvapiai, greitai džiūstantys, jiems nereikia tirpiklių, juos skiesti galima tiesiog vandeniu. Kai kurių vandens dispersinių dažų struktūra leidžia dažytiems paviršiams kvėpuoti ir dėl to dažų sluoksniai netrūkinėja ir nesilupa. Nors šiais dažais padengti paviršiai nėra tokie atsparūs palyginus su nudažytais emaliniais dažais, tačiau tokį paviršių galima plauti.
Emaliniai dažai naudojami kai reikia atsparių, nebijančių agresyvaus aplinkos poveikio dažų. Kita vertus, jų džiūvimo laikas yra ilgesnis ir jie beveik nelaidūs orui, todėl prieš dažant paviršių antrą kartą, reikia įsitikinti, kad pirmasis sluoksnis visiškai išdžiūvo. Aliejiniai dažai, nors ir pigūs, pasižymi gilesniu įsiskverbimu į dažomą paviršių bei mažesne išeiga, tačiau jų džiūvimo laikas yra ilgas. Be to, jie neatsparūs drėgmei, trynimui, nėra tokie tvirti, o spalvos ne tokios skaidrios kaip anksčiau minėtų dažų.
Dažai gali būti skirstomi ir pagal blizgumą. Blizgūs paviršiai yra atspariausi ir lengviausiai valomi, tačiau reikėtų žinoti, kad naudojant tokio pobūdžio dažus, dažomas paviršius turi būti preciziškai lygus, priešingu, atveju, visi nelygumai išryškės. Siekiant sendinimo efekto, kuo puikiausiai tiks matiniai dažai. Be to, jie pravers dažant nelygius paviršius, nes neatspindi šviesos ir tokiu būdu optiškai paslepia visus nelygumus. Šiais dažais rekomenduojama dažyti mažiau liečiamus paviršius, nes jie yra teplūs ir sunkiai valomi. Kita vertus, dažnai naudojamus paviršius (stalviršius, rankenėles ir pan.) galima papildomai apsaugoti laku arba vašku.
