Keturios dažniausios vynmedžių ligos

Pavasarį budiname vynmedžius, rudenį juos ruošiame žiemai, tad atrodytų, bent jau vasarą daugiau mažiau galime juos palikti augti savaime? Kiekvienas vynuogių augintojas žino - tikrai ne. Vasara yra tas laikas, kai genima, tręšiama, retais atvejais ir palaistoma bei vyksta pagrindiniai procesai, nulemsiantys rudens derlių. Deja, vasara yra ir ligų metas, kai medeliams padidėja rizika susirgti.

Vynuogių ligų yra įvairių, tačiau rimčiausios ir dažniausiai pasitaikančios, kankinančios medelius vegetacijos periodu, yra šios.

Netikroji miltligė

Ligos simptomai: šios ligos atsiradimą pirmiausiai išduoda lapai. Sveiko vynmedžio lapai yra sveikos, žalios spalvos. Juos pažeidus netikrajai miltligei, ant lapų pradeda rastis gelsvos bei žalsvos spalvos apvalios dėmės, o lapo apačia, drėgnesniais metais, pasidengia balta, šiek tiek miltelius primenančia medžiaga. Tai pirmieji simptomai. Vėliau dėmės yra linkusios plėstis, tampa kampuotesnės, lieka vis mažiau sveikų lapų, todėl jie pamažu ima džiūti, kol visai sudžiūvę, nukrenta. Liga gali persimesti ant uogų, stiebų, žiedų ir paveikti juos taip, kad derliaus tikrai nebeturėsite. Ligą sukelia grybelis.

Didžiausia rizika vynmedžiui susirgti netikrąja miltlige atsiranda tuomet, kai nusistovi šiltas ir drėgnas oras, tačiau neretas atvejis, kai netikroji miltligė nepaiso nei aukštos, nei žemesnės temperatūros.

Kaip apsisaugoti: Rekomenduojama purkšti Bordo (iki 3 proc.) tirpalu. Esant padidintai rizikai (vynuogyne jau sirgta šia liga), galima purškimą atlikti reguliariai po žydėjimo kas dvi savaites, paliekant trijų savaičių tarpą iki derliaus nuėmimo. Geriausia, jei silpnu Bordo skiediniu (1 proc.) medžius nupurkšite prieš pumpurų žydėjimą.

Miltligė

Panaši į netikrąją, tačiau kiek rečiau pasitaikanti. Jai išplitus, ant abiejų lapų pusių susiformuoja miltus primenanti balta grybiena, ji ardo lapus, kurie vėliau džiūsta ir gali nukristi dar iki rudens. Ši liga gali paveikti ūglius, žiedynus, kekes. Skirtingai nei netikroji miltligė, ši liga pavojingesnė sausu oru, tiesa ir jai reikia didelės šilumos. Paprastai miltligė išsivysto vynmedžiams nužydėjus.

Kaip apsisaugoti: Gera žinia ta, kad apsaugos metodai, naudojami nuo netikrosios miltligės, sumažina ir tikrosios miltligės atsiradimo riziką. Jei vynuogyne ši liga atsirado, galite naudoti vario sulfatą (vadinamą mėlynuoju akmenėliu) ir kitus sieros preparatus.

Svarbu: ligų pažeistus lapus reikia kruopščiai surinkti ir sunaikinti. Jokiu būdu nedėkite jų į kompostą.

Kekerinis (pilkasis) uogų puvinys – šią ligą taip pat sukelia grybelis, ji dažniausiai pasireiškia ant uogų, tiesa, gali apimti ir ūglius ar lapus. Geriausiai matomas jau uogoms pradėjus sirpti - uogos apsitraukia pelėsiu, susiraukšlėja, netenka sulčių ir, deja, gamybai jos tinkamos nebebus ( tiesa, Pietų šalyse egzistuoja net speciali iš tokių uogų gaminamo vyno rūšis, tačiau jam pagaminti reikia specifinių žinių). Nuo vienos kekės šis grybelis gali nesunkiai persimesti ant šalia esančių, todėl svarbu pastebėjus pašalinti užkrėstas uogas.

Kaip apsisaugoti: iš esmės kovos būdai panašūs į kovos su miltlige Šiai ligai plisti padeda prasta ventiliacija, todėl geriausia formuoti retesnius krūmus paliekant tik reikalingus ūglius ar kekes. Kai kurie augintojai iškarpo apačioje esančius ir uogas dengiančius lapus. Tai iš tiesų gali padėti, tiesa, uogos tampa lengviau aptinkamos vabzdžiams ir paukščiams. Jei norite pasikliauti cheminiais preparatais, galite naudoti tą patį arsenalą, kaip ir kovojant su miltlige. Tiesa, prieš sirpstant uogoms galite jas nupurkšti paprastu geriamosios sodos tirpalu (80 g sodos ištirpinkite 10 litrų vandens). Taip pat reikia nepamiršti sugrėbti ir sunaikinti lapus, kadangi ligos sukėlėjas juose gali peržiemoti.

Chlorozė. Tai vienintelė liga iš šių keturių, kurios nesukelia grybelis. Jos požymius labai lengvai pastebėsite iš augalo lapų būklės. Sergant chloroze, vynmedžio lapai pradeda geltonuoti, džiūti, tas pats gali nutikti ir su ūgliais. Tai atsiliepia ir uogoms, jos būna mažos, netipinės spalvos.

Chlorozė augalą ištinka tada, kai pritrūksta maistingųjų medžiagų, kai augalas nebegali pasisavinti geležies, taip pat tokios problemos gali ištikti šarminėse dirvose augančius augalus. Prie ligos atsiradimo gali prisidėti ir augalui nepalankios sąlygos, tokios kaip ilgalaikė sausra ar per drėgna dirva, pažeistos šaknys ir kita.

Kaip apsisaugoti: geriausias receptas - prevencija. Chlorozės riziką mažina tinkamas tręšimas trąšomis su mikroelementais ir reguliarus dirvos purenimas. Svarbu stebėti ir dirvos drėgmės lygį, esant ilgalaikei sausrai vynmedžius reikėtų palaistyti.

Jeigu vis tik nepasisekė ir pastebėjote pirmuosius chlorozės požymius, pasirūpinkite, kad augalas gautų daugiau geležies. To galite pasiekti tręšdami augalą trąšomis su geležimis (tai reikėtų daryti per lapus), ar tiesiog nupurkšdami geležies sulfato tirpalu iki 1 proc.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis