Tinkamiausias plotas
Mažeikių bendrovės „Sarima“, teikiančios ir kūdrų kasimo paslaugas, vadovas Rimantas Savickas, teigia kad geriausia būtų orientuotis į 3–7 arų ploto telkinius, kuriuos iškasti paprasčiausia. Ir, aišku, pigiausia...
„Žinoma, yra visokių žmonių. Vieniems užtenka ir vieno aro, kiti pageidauja 70 arų ploto kūdrų. Tačiau mes tokių mažų, vieno dviejų arų ploto, kurias aš pats vadinu „duobelėmis“, savo klientams nerekomenduojame. Pirma, jose bus mažai vandens. O ir jo lygį reikės dirbtinai palaikyti. Antra, tokią mažą kūdrą iškasti labai sunku, nepadarysi tranšėjos. Juk norint, kad laikytųsi šlaitai, kad jie nebūtų per statūs, neslinktų, reikia daryti tam tikrą nuolydį, kurio vieno aro kūdroje paprasčiausiai nesuformuosi. Todėl tie 3–5 arai – mažiausias siūlytinas plotas. O kaimo turizmo sodybose, kur norima ir pirtelę pastatyti, siūlyčiau kasti nuo 10 arų ploto ir didesnę“, – rekomendavo R. Savickas.
Ir jis, ir kiti specialistai laikosi nuomonės, kad kasant kūdras būtina suformuoti nuožulnius krantus. Taip pat būtina atsižvelgti į mechaninę grunto sudėtį. Rekomenduojama, kad bent vienas krantas būtų lėkštas. O kad kūdros dugnas toje vietoje nebūtų klampus, patartina ant jo žiemą, kai yra pasnigę arba susidaręs ledo sluoksnis, užberti žvyro ar smėlio. Nutirpus, smėlis ar žvyras tolygiai pasiskirstys ant dugno.
Kūdra smėlynuose
Gražiose, pušelėmis apaugusiose vietovėse, kur smėlinga dirva, iškastose kūdrose sudėtinga išlaikyti vandenį. Tačiau būtent tokiuose sklypuose ir norima kurti turizmo sodybas. „Paprasčiausia kūdras iškasti molingose vietose. Smėlingos vietos, nors rekreaciniu požiūriu ir gražesnės, bet kūdrai kasti yra nedėkingos. Vanduo bėga iš jų, kaip per filtrą. Kask nekasęs, rezultato nebus. Esame turėję užsispyrusių klientų, kuriems esą burtininkai pasakę, kad būtent toje smėlyno vietoje vandens turi būti. Tokiems atsakome, kad padarysime tik formą, tačiau garantijos, jog laikysis vanduo, tikrai nesuteiksime“, – juokėsi R. Savickas.
Jis prisiminė, kad vienam užsakovui paprašius smėlingoje vietoje iškasti kūdrą teko kasti antrą, žemesnėje vietoje. Tada jas abi sujungus susidarė didesnė kubatūra, tad vanduo jose kažkaip laikėsi. Kitas būdas išlaikyti vandenį – specialios plėvelės, kurios neleidžia vandeniui susigerti. „Yra ir trečias būdas, tiesa, brangokas. Smėlingos kūdros dugną galima užpildyti 50–60 centimetrų storio molio sluoksniu, kuris „užsandarina“ smėlį ir neleidžia vandeniui išbėgti. Tačiau ne kiekvienas klientas tam ryžtasi, nes ši procedūra brangi. Todėl visiems patarčiau smėlynuose kūdras kasti žemiausioje vietoje, į kurią sutekėtų visas sklypo vanduo.
Ir tai tik tuomet, jei vandens lygis yra aukštas“, – kalbėjo kasimo darbų įmonės vadovas. Viena didžiausių problemų yra vandens kūdroje sulaikymas. Jei kasant buvo pažeisti drenažo vamzdžiai, jų galus reikėtų užtaisyti, kad vanduo iš kūdros neištekėtų į melioracijos kanalus. Jei nėra galimybės išnaudoti gruntinio vandens gyslų ar šaltinio, galima rinkti ir kritulių vandenį, jį nukreipiant į tvenkinį. Apskaičiuota, kad vien nuo namo stogo per metus galima surinkti ir į kūdrą nukreipti apie 30–40 kub. m vandens. Svarbu, kad į kūdras nepatektų užterštas vanduo, kuriame gali būti ištirpusių žemės ūkio veiklos liekanų.
Svarbu nepažeisti drenažo
Kūdrai, kurios plotas sieks iki 1 000 kv. m. ploto, arba 10 arų, projekto nereikės. Jei norima išsikasti nuo 10 iki 50 arų, reikės supaprastinto projekto ir savivaldybės įgalioto tarnautojo raštiško leidimo. Prieš kasant būtina išsiaiškinti, ar per pasirinktą vietą nėra drenažo linijos, kurios pažeisti negalima. Norint tai išsiaiškinti, reikia kreiptis
į rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistus ir paprašyti savo sklypo drenažo plano. Tuo, prieš pradedant darbus, galėtų pasirūpinti ir pats sklypo savininkas. „Jei jau kasant tvenkinį tas drenažas ir būtų pažeistas, ne bėda. Galima jį atstatyti ir nuvesti aplinkui vandens telkinį. Tačiau tai kainuos. Todėl, norint išvengti papildomų išlaidų, geriau iš anksto žinoti, kur eina trasa“, – ramina R. Savickas
Grunto galvosūkis
Kitas rūpestis, kuris kyla pradėjus kasimo darbus, nuspręsti, kur padėti visą iškastą gruntą? Gal jį naudoti sklypo pakėlimui, ar reljefo išlyginimui, ar tiesiog supilti pylimą? Pirmiausia nuo kasamo ploto turi būti nustumdytas naudingas dirvožemio sluoksnis, kurį paskui galima užpilti ant kasant vandens telkinį paskleisto grunto. Tačiau, pasak specialistų, tai yra brangiausias variantas. „Kiekvienas sklypo savininkas turi savo nuomonę šiuo klausimu.
Tačiau mes stengiamės patarti, kad darbų kaštai būtų kuo mažesni. Kuo toliau nuo iškasamo ploto bus vežamas ar stumdomas gruntas, tuo bus brangiau. Pigiausia yra aplink kūdrą supilti pylimą. Arba mišrus variantas – vienoje pusėje supilamas pylimas, o kitoje – gruntas paskleidžiamas po teritoriją“, – rekomendavo R. Savickas.
Jis pridūrė, kad iškasto grunto paskleidimas po visą sodybos teritoriją kainuoja daugiausiai. Mat sudeginama labai daug kuro, kuris sudaro bene didžiausią kaštų dalį. Todėl visuomet geriau pasirinkti vietą netoli kasamo telkinio ir ten supilti didesnį pylimą. „Būtų labai gerai, jei šalia kūdros būtų loma. Čia supiltas iškastas gruntas ir molis labai greitai susilygintų“, – sakė specialistas.
Kokie turi būti krantai?
Kūdrų krantų sutvirtinimas yra labai svarbi detalė, į kurią ne visi kreipia deramą dėmesį. Jei krantas nebus stabilizuotas, jis labai greitai grius.
„Vasarą, vos tik iškasus kūdrą, ji vizualiai gali atrodyti labai dailiai. Tačiau, nesutvarkius krantų, po žiemos vaizdas gali būti apgailėtinas. Geriausiai krantus sutvirtina žolė. Todėl, suformavus šlaitus, molingus krantus gerai būtų apipilti juodžemiu ir užsėti žolę stipriomis šaknimis. Žolei sužėlus jokių griuvimų nebebūna. Aišku, galima ir kitokius krantų sutvirtinimo būdus taikyti. Pavyzdžiui, akmenimis. O iškasę kūdrą smėlingoje vietoje, kad tas „dribsmėlis“ neslinktų į vandenį, sukalėme medinę konstrukciją, panašią į „kopėčias“, į kurias prikasėme smėlio ir užsėjome žole. Tai padėjo stabilizuoti krantą“, – pasakojo R. Savickas.
Specialistas pataria kasant kūdrą nepalikti jos žemiau sklypo. Mat dėl lietaus vandens, tekančio į vandens telkinį, gali prasidėti grunto erozija.
Šaltinis: www.manotvenkinys.eu
