Puola keršakandės – ko imtis?

Ruduojantys ir dėmėti kaštonų lapai niekada nėra įprastas vaizdas, ypač vasarą. Tačiau jeigu tokius požymius pastebėjote ant savo augalo, gali būti, kad pasidarbavo dar pakankamai neseniai mūsų kraštuose atsiradęs kenkėjas – keršosios kandelės. Ko tokiu atveju imtis?

Kaštoninės keršosios kandelės (Cameraria ohridella) yra nedidelių drugių rūšis, kuri kaip ir kaštonai yra būdingesni Balkanų pusiasaliui ir kuri, taip pat kaip ir kaštonai, atkeliavo pas mus iš svetur. Šie vabzdžiai, kaip nurodo pavadinimas, parazituoja kaštonų lapuose.


Pastebima, kad keršakandžių aktyvumas kinta priklausomai nuo orų. Šaltesni orai mažina jų kiekį ir, pavyzdžiui, dėl vėsoko šių metų pavasario, spėjama, pažeidimų ant kaštonų bus mažiau. Per sezoną gali išsivystyti kelios kandelių populiacijos.


Žalą kaštono lapams daro keršakandžių vikšrai. Patekę ant lapo, jie graužia jo audinius ir išgraužia dėmines ertmes – minas. Jos būna gelsvos ir balsvos, o vėliau – paruduoja. Tame pačiame lape baigęs vystytis vikšras suformuoja lėliukės kamerą, kur virsta lėliuke. Vienaip ar kitaip, kaštonams šie procesai tikrai ne į naudą: tiek minos, tiek lėliukių kameros mažina audinio kiekį, lapai pradeda džiūti, tampa sausi, paruduoja ir nukrenta anksčiau nei turėtų.


Kaip atpažinti, kad kaštonai kenčia būtent nuo keršakandžių? Lietuvos Arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad keršakandžių minos yra akivaizdžiai matomos, todėl jas nesunkiai atpažins ir ne specialistas.


„Keršakandes galima atpažinti iš to, jog lapo viduje atsiranda parudavimai. Jų būna pakankamai daug, galima netgi iš vidaus praplėšus pūslelę matyti mikroskopines lervutes. Tačiau taip pat reikia prisiminti, kad kaštonams kenkia grybelis, kurio požymiai yra panašūs, bet labiau pažeidžia labiau lapo pakraštį, kai kandelės daugiau yra linkusios įsikurti lapo viduje“.


Šį skirtumą galite pamatyti Lietuvos arboristikos centro nuotraukoje.

Guignardia aesculi - grybelis, Cameraria ohridella - keršakandės

Naikinimo būdai.


Feromoninės gaudyklės. Tai biologinis, aplinkai nekenkiantis metodas. Specialūs feromonai pritraukia į gaudykles keršakandžių patinėlius, kur jie ir žūva. Tokios gaudyklės tvirtinamos ant kamieno arba lajoje. S.A. Davenis teigia, kad jomis galima sumažinti keršųjų kandelių skaičių, tačiau išnaikinti jų greičiausiai nepavyks. „Kryptingai naudojant ir medžio lajai apskaičiavus tam tikrą gaudyklių kiekį, jos santykinai palengvina medžio likimą. Pilnai jų neišnaikina, neišgaudo, tačiau pažeidimų kiekis būna mažesnis“.


Cheminės priemonės. Rinkoje taip pat galima rasti įvairių cheminių preparatų – purškiamų arba injekcinių insekticidų. Jie pasižymi efektyvumu naikinant keršakandes, tačiau taip pat neigiamai paveikia patį medį ir jo aplinką, nuo jų žūsta ir kiti vabzdžiai.


Nukritusių lapų surinkimas. Tai dar vienas iš būdų, padedantis šiek tiek sumažinti jų populiaciją. Tokiu būdu tikimasi surinkti ir sunaikinti žiemojimui pasiruošusias keršakandes. Tiesa, teigia specialistas, tai lazda su dviem galais. „Mes sunaikiname kandeles, tačiau kartu naikiname ir lapus ir taip trikdome natūralų lapų puvimą, o jiems pūnant, natūraliai atsistato dirvožemis. Kitaip tariant, mes pašaliname natūralų dalyką. Taip medis gali negauti medžiagų ir pradeda skursti, mažinamas jo imunitetas“, - pasakoja specialistas.


Pašnekovo teigimu, pats geriausias metodas būtų natūralūs kandeles naikinantys entomofagai – taip vadinami vabzdžiai, naikinantys kitus kenkėjus. Jis pastebi, kad natūralioje kandelių ir kaštonų aplinkoje, Balkanų pusiassalyje, kaštonai taip pat būna pažeisti, tačiau tai nėra masiniai pažeidimai.


Laikoma, kad pats optimaliausias kelias yra stiprinti medžių imuninį atsparumą. „Net ir lietuviškuose kaštonuose yra vidinis atsparumas, pavyzdžiui, iš dešimties kaštonų devyni yra stipriai pažeidžiami, o vienas žiūrėk, nepažeistas ar mažiau pažeistas. Ir kai imunitetas silpnas, bet kokia kolonizuojanti rūšis gali juos paveikti. Miesto medžai ypač dažnai yra ligoti nuo abiotinių ir biotinių veiksnių, tačiau jie yra tarsi aplinkos, užterštumo indikatorius. Ir dabar turime kaštonų, kurie auga beveik miške ir jų kenkėjai nepuola. Problema yra ne kandelės, jos tik indikatorius, parodantis, kad medis yra silpnas“, - teigia S.A. Davenis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis