Klausia skaitytojas: ką daryti, jei trukdo kaimyno medis?

Sulaukėme skaitytojo klausimo: "Nors ir labai nesinori pyktis su kaimynais, bet, matyt, teks. Mano problema tokia - turiu sodybą ir kaimynas prie mano tvoros 1 m ar mažesniu atstumu pasodino ąžuolą (tiksliau ąžuolas išdygo pats, o kaimynas jį pastebėjęs manė, kad atstumas iki tvoros didelis- jo žodžiais), kuris auga labai sparčiai ir per porą metų užaugo 5-6 metrus".

"Prašiau jo daug kartų, kad nupjautų ąžuolą, bet jis nesutinka ir sakė, kad net kalbėti apie tai nežada. Ąžuolus aš mėgstu, bet kai toks didžiulis medis užstoja saulę, kurios Lietuvoje ne per daugiausia, skursta mano vaiskrūmiai, privalau grėbti nukritusius lapus - man jis džiaugsmo neatneša. Kaimynas turi labai daug žemės, tikrai turi kur pasodinti tokį didelį medį, bet kitur auginti ąžuolų nesutinka. Gal patarsite, kaip išspręsti šią problemą nesusipykus, o jei jau reikia, tai kaip tai padaryti "lengviau" abiems kaimynams".

Į klausimą atsako Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus specialistė Kristina Ulkienė.

Medžių ir krūmų sodinimo atstumus žemės sklypuose, esančiuose ne mėgėjų sodo teritorijoje, reglamentuoja aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo:

„5. Nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:
5.1. krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m;
5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio − 2 m;
5.3. kitų medžių − 3 m.
6. formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.“

Ką daryti, kai kyla nesutarimų dėl per arti sklypo ribos augančio medžio? Pirmiausia galima kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą. Atvykusio į vietą aplinkos apsaugos inspektoriaus pasakymas kartais geriau, nei kaimyno prašymas.

Galima vadovautis Civilinio kodekso nuostata:
„4.42 straipsnis. Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius
1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.
2. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.
3. Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis