Kaip tinkamai išsikasti kūdrą?

Dar visai neseniai buvo kalbama, kad norint padidinti sklypo vertę – pakanka jame iškasti vandens telkinį. Jeigu sklypo pardavimo klausimas jums ir nėra aktualus, vis tik negalite paneigti, kad vasarą labai smagu, ne tik kojas įmerkti į nuosavą tvenkinį, bet ir smagiai visu ūgiu į jį pūkštelėti.

Nuo ko pradėti?

Turint nuosavą sodybą ar sklypą, atrodytų, ne tokia ir sudėtinga misija išsirausti tą nedidelį vandens telkinį. Juo labiau, kad nuo 2013 metų kasant tvenkinį iki 10 arų ploto nesaugomose ir nemelioruotose teritorijose, specialių leidimų gauti nereikia. Jei susiplanavote didesnę kūdrą – būtina apie tai informuoti regioninį aplinkos apsaugos departamentą, bet jei teritorija nėra niekuo ypatinga, departamentas ir didesnį vandens telkinį leidžia iškasti be projekto. Sklypo, kuriame visiškai nebūtų galima įrengti vandens telkinio, Lietuvoje nėra. Tačiau dalyje Lietuvos teritorijų įrengti kūdrą yra neracionalu, techniškai sudėtinga, brangu ar visiškai netikslinga. Jeigu sklypas yra melioruotas, dėl konkrečios būsimo vandens telkinio vietos reikia pasitarti su savivaldybės žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistais. Vis tik norint, kad nuosavas vandens telkinys teiktų džiaugsmą ir atgaivą, nepakanka vien susirasti ekskavatorininką, kuris jūsų pageidaujamoje vietoje iškastų pageidaujamo dydžio kūdrą.

Labai svarbu tinkamai atlikti „namų darbus“: nuspręsti, kam vandens telkinį naudosite: maudynėms, žuvims auginti ar kaip dekoratyvų sodybos elementą? O apsisprendus labai svarbu tinkamai parinkti telkinio vietą, gylį, dydį, atlikti grunto tyrimą (išsikasti duobę ir susižymėti, kur kokie grunto sluoksniai plyti, kokiame gylyje pasirodo bei nusistovi gruntinis vanduo), teisingai suformuoti šlaitų nuolydžius. Plotas ir forma Kūdros plotas apskaičiuojamas ne pagal vandens plotą, o nuo duburio keteros viršaus. Pavyzdžiui, nuožulniašlaitėje kūdroje gali būti 1 aras vandens, bet jeigu paties duburio plotas yra 3 arai, kūdra bus klasifikuojama, kaip trijų arų vandens telkinys. Nors kūdros formai nėra keliami jokie reikalavimai ir savo darbą išmanantys kasėjai gali išrausti įmantriausių formų vandens telkinius, redakcijos pašnekovas dr. Aušrys Balevičius siūlo atkartoti gamtos formas ir kūdrą daryti kuo natūralesnę. Kasant reikėtų vengti tikslių geometrinių formų, o tinkamiausios yra lašo arba inksto formos.

Mažos kūdros turėtų būti kuo apvalesnės, be siaurų pratakų ir salų, tokiu būdu vandens telkinio centre įmanoma pasiekti ir 3–3,5 metro gylį.

Fotolia nuotr.

Kasėjų paieška ir metų laikas

Viską susiplanavus reikia susirasti kasėjus, kurie padės įgyvendinti jūsų svajonę. Neskubėkite pirmam sutiktam (dažniausiai, „pigiausiam“) ekskavatorininkui patikėti savo kūdros kasimo tol, kol neįvertinote jo jau atliktų darbų kokybės. Labai gerai, jei galite apžiūrėti kasėjų neseniai atliktus darbus. Nors teigiama, kad geriausias laikas kasti kūdrai yra žiema, dr. Aušrys Balevičius sako, kad blogo metų laiko išsikasti vandens telkinį nėra.

Tam visiškai tinka ir ruduo, ir pavasaris, ir vasara. Žinoma, jeigu planuojate per vasaros karščius pūkštelėti į nuosavą kūdrą, laukti pavasario ir tik tada imti ieškoti kasėjų neverta. Kasant žiemą yra savų pliusų, pavyzdžiui tirpstant sniegui tokios kūdros labai greitai užsipildo vandeniu. Vis dėlto labai svarbu atsižvelgti ir į oro temperatūrą. Jei šaltukas spaudžia kaip reikiant, t. y. oro temperatūra artėja prie minus dvidešimties, daugelis kasėjų nedirba. Dėl tikrai suprantamų priežasčių – tokiame šaltyje genda technika, o ir iškastas šlapias gruntas labai greitai sustingsta, todėl nukenčia darbo kokybė. Nebus galima suformuoti ir norimo reljefo, tad pavasarį teks tuos darbus daryti iš naujo. Kasėjai privalo išsaugoti derlingą dirvožemio sluoksnį tiek kasamos kūdros, tiek ir iškasto grunto paskleidimo vietose. Jis bus reikalingas tvarkant aplinką.

Šlaitų tvarkymas

Iškasus duburį yra lyginamas iškastas gruntas. Tai gali būti žemių sustūmimas į nurodytą vietą, jų pervežimas sklypo ribose arba net į kitą tam pačiam savininkui priklausantį sklypą. Savininko nurodytoje vietoje iškastas mineralinis gruntas yra išlyginamas arba suformuojamas norimas sklypo reljefas, o jo paviršiuje užklojamas 20– 40 cm derlingo dirvožemio sluoksnis. Pigesni kasėjai šių darbų neretai neįtraukia į savo skelbiamą tvenkinio kasimo kainą, todėl tariantis su kasėju būtina išsiaiškinti ir sutartyje aprašyti visus darbus. Baigiamieji duburio tvarkymo darbai tai – tvenkinio viršvandeninių šlaitų stabilizavimas, t. y. apželdinimas veja. Tol, kol nesutvarkysite šlaitų, po kiekvieno lietaus kūdros vanduo susidrums, o šlaitus vagos erozinės griovos. Pirmasis apsisaugojimo nuo šlaitų erozijos etapas – gerai parinkti tvenkinio šlaitų nuolydžiai ir teisingas į kūdrą atitekančių vandens srautų nuvedimas. Jei tai padaryta tinkamai, antrajame etape lieka tik apželdinti šlaitus. Statesni šlaitai gali būti sustiprinami naudojant tinklelius, kokosų kilimėlius, o tada užpilami žemėmis ir užsėjami veja. Jeigu savo vandens telkiniui norite suteikti kuo daugiau natūralumo, šlaitus galite apželdinti vilkdalgiais, viksvomis, ajerais.

Shutterstock nuotr.

Ką daryti su sena kūdra?

Įsigijus sodybą, kurioje yra sena uždumblėjusi kūdra, kyla dilema: išvalyti ar užkasti? Sprendžiant šį uždavinį pirmiausiai reikia atsakyti į klausimus: ar mums apskritai reikalinga kūdra; ar esama kūdra yra tinkamoje sodybos vietoje; kokia bus kūdros paskirtis; ar esamoje kūdroje ne per žemas vandens lygis; ar kūdrą galima praplėsti; ar kūdros valymas nebus per daug sudėtingas ir brangus, palyginti su naujos kūdros iškasimu ir pan. Jei kūdra jūsų šeimai tikrai reikalinga, ji yra tinkamoje sodybos vietoje, ją kokybiškai išvalyti, pagilinti, padidinti ir (ar) tinkamai suformuoti šlaitus galima ilgastrėliu ekskavatoriumi, tuomet esamą kūdrą valyti tikslinga. Jeigu senoji kūdra yra viso labo pusės aro stačiašlaitė bala, „spąstai“ vidury kiemo arba ji iškasta per arti pastatų arba sklypo ribų, nėra galimybių kūdros padidinti ir įrengti tinkamo nuolydžių šlaitų, tokią kūdrą geriau užkasti ir kitoje sodybos vietoje įsirengti naują kūdrą, kuri ilgainiui, nuoširdžiai puoselėjant, galėtų tapti mažu nuosavu ežerėliu.

Į redakcijos klausimus atsakė dr. Aušrys Balevičius.

Šaltinis: mailius.info

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis