Nuosavos kūdros įžuvinimas žuvų auginimui maistui

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Žvejybos ir akvakultūros departamento duomenimis, 50 proc. pasaulyje suvalgomų žuvų užauginama akvakultūros ūkiuose. Kad gautų didžiausią ekonominę naudą, žuvininkystės ūkiai pasaulyje žuvis augina labai intensyviai. Tam naudoja pašarus su augimo stimuliatoriais ir genetiškai modifikuotais priedais. O štai nuosavoje kūdroje šeimos reikmėms galite užsiauginti tikrai sveikos žuvies, jei šersite jas paprastais natūraliais grūdais arba aukštos kokybės pašaru. Siūlome susipažinti su populiariausiomis tvenkiniuose auginamomis žuvimis.

Karosas (lot. Carassius carassius)

Pats paprasčiausias pasirinkimas yra karosas. Ši žuvų rūšis yra labai paplitusi stovinčiuose vandenyse. Uždumblėję ežeriukai, tvenkiniai, kūdros, užžėlusios upių senvagės – vietos, kur visuomet gali sugauti karosą. Palankiomis sąlygomis karosas gali užaugti iki 50 cm ilgio ir sverti net 5 kg. Tuo tarpu dažniausiai suaugę šios rūšies atstovai sveria 1–2 kg ir yra 20–30 cm ilgio. Dėl savo savybių, karosai sparčiai ir lengvai veisiasi (3 kartus per metus) ten, kur jokia kita žuvis negali išgyventi. Nors tai tokia žuvis, kuria savo tvenkinyje rūpintis beveik nereikia, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dėl savo vislumo karosas gali tapti pagrindine jūsų tvenkinio žuvų rūšimi. Bet karosų mailius yra puikus maistas šamams, vėgėlėms, lydekoms, upėtakiams, palijoms, starkiams, eršketams, unguriams.

Shutterstock nuotr.

Lynas (lot. Tinca tinca)

Tiems, kurie nori savo tvenkinyje turėti žuvies ir per daug ja nesirūpinti, galima pasiūlyti ir lyną. Pastaroji rūšis yra pakankamai draugiška ekosistemai, tačiau taip pat sparčiai dauginasi. Suaugęs lynas gali sverti iki 7,5 kg ir būti 60 cm ilgio. Ši žuvis yra noriai gaudoma ir užima aukštą vietą įžuvinimo reitinge. Dėl geros mėsos ir didelio atsparumo deguonies trūkumui, lynas yra geras pasirinkimas kuriant tvenkinio ekosistemą. Bet, nepaisant to, jūs niekuomet neišvysite lyno plaukiojančio vandens telkinyje prieš saulę, kaip tai daro karosai ar amūrai. Lynas didžiąją dienos dalį praleidžia rausdamasis dumble tarp žolių, o iš savo slėptuvių išlenda tik sutemus.

Shutterstock nuotr.

Karpis (lot. Cyprinus carpio)

Kartu su lynu dažnai auginami karpiai. Pastarasis vandens gyventojas yra populiarus dėl to, kad sparčiai auga. Suaugę gali sverti nuo 20 iki 50 kg. Karpis yra ilgaamžė žuvis, galinti išgyventi iki 30 metų. Šią rūšį galima įvardinti kaip geriausia auginti maisto tikslais. Karpiai mėgsta įvairias grūdines kultūras: kviečius, miežius, rugius. Skirtingai nuo kai kurių žuvų rūšių, karpiai nereikalauja daug priežiūros. Norint greičiau užauginti karpį, jį reikia nuolat maitinti. Jeigu jūsų kūdra yra skirta laiko praleidimui su meškere rankose, karpiai įžuvinimui yra puikus pasirinkimas, nes kova su užkibusiu karpiu būna itin nuožmi.

Shutterstock nuotr.

Baltasis amūras (lot. Ctenopharyngodon idella)

Baltasis amūras – tai dar vienas milžinas, galintis papuošti jūsų kūdrą. Ši žuvis gali užaugti iki 60–80 cm ir sverti 6–8 kg. Nors yra atvejų, kuomet sugautas amūras gerokai viršijo savo standartinį dydį. Savo išvaizda amūras primena karpį. Amūras atlieka tvenkinio valytojo funkciją. Ši žuvis maitinasi sužėlusiais augalais ir dumbliais. Šie žolėdžiai gali sunaikinti visą tvenkinio augmeniją. Todėl auginant amūrus reikia imtis atsargumo priemonių – rekomenduojama juos papildomai maitinti – į tvenkinį įmesti šviežiai nupjautos žolės, ir atidžiai reguliuoti jų populiaciją. Pastebėta, kad amūrai nevengia paragauti ir karpiams skirtų grūdų.

Shutterstock nuotr.

Plačiakaktis (lot. Hypophthalmichthys)

Dažniausiai plačiakakčiai užauga iki 1 m ilgio ir būna 16 kg svorio. Šis milžinas tikrai gali papuošti jūsų tvenkinį. Plačiakakčiai įžuvinimui pasirenkami tuomet, kai norima išvalyti žydintį vandens telkinį. Yra dvi natūraliai augančių plačiakakčių rūšys: baltieji ir margieji. Jie skiriasi savo maisto racionu. Baltieji plačiakakčiai minta fitoplanktonu – dumbliais. Margieji plačiakakčiai maistui labiau renkasi zooplanktoną, kuris yra aktyvus ir judantis. Vienas didžiausių plačiakakčių privalumas yra tai, kad jų išlaikymas yra pigesnis nei paprastųjų karpių. Karpiai nuolat maitinami specialiai, o plačiakakčiai maitinasi natūraliai – vandens telkinyje esančiais organizmais. Ši rūšis tarp maistui auginamų žuvų užima aukštą 3–4 vietą, tačiau dažniausiai šios žuvys pasirenkamos minėtam žydinčio vandens telkinio išvalymui.

Shutterstock nuotr.

Eršketas

Tai eršketinių šeimos žuvų gentis. Žinoma net 20 eršketų rūšių. Eršketas gali užaugti pakankamai didelis. Suaugusios šios žuvys būna nuo 80 iki 140 cm ilgio. Tai – ilgaamžė žuvis. Eršketas išties gali papuošti jūsų vandens telkinį. Ši rūšis įžuvinimo reitinge užima aukštą vietą ir yra tikrai populiari tarp tvenkinių turėtojų. Natūraliai eršketai maitinasi vabzdžių lervomis, vėžiagyviais, zooplanktonu. Eršketai neatsisako ir žuvų ikrelių arba mailių. Šios rūšies žuvis galima šerti ir dirbtinai – specializuotu pašaru, kad greičiau augtų.

Fotolia nuotr.

Lydeka (lot. Esox lucius)

Tiems, kurie turi problemų su nepageidaujamų žuvų populiacija, gali padėti lydeka. Tai – plėšri žuvis, padėsianti sureguliuoti mailiaus perteklių. Dažnai ji apibūdinama kaip sanitarė, padedanti išlaikyti reikiamą žuvų populiaciją. Tačiau reikia būti atsargiems, nes suaugusi lydeka gali būti 20–25 kg ir 100–150 cm ilgio. Tokio dydžio lydekos nebesirenka, ką ėsti, ir gali sudoroti net savo dydžio žuvį. Jei tvenkinį užvaldys lydekos, visos jūsų įžuvinimo kitomis žuvų rūšimis pastangos bus bergždžios. Šios žuvys yra labai vislios, suaugusi labai stambi lydeka gali padėti iki 1 milijono ikrelių. Šie ikrai, virtę 4–5 cm dydžio lydekaitėmis, tampa tikri grobuonys ir dažniausiai maitinasi karpinių žuvų mailiumi. Jei jūsų vandens telkinyje gyvena lydeka, savo kūdra papildomai galite įžuvinti lynais – lynai laikosi dugne, o lydeka iš dugno nelabai gali maitintis.

Fotolia nuotr.

Europinis šamas (lot. Silurus glanis)

Dar vienas plėšrūnas, galintis praturtinti jūsų vandens telkinio ekosistemą. Ši plėšri ir stambi žuvis užauga iki 4 m ilgio ir 300 kg svorio. Tai tikras ilgaamžis milžinas, kurio gyvenimo trukmė net 50 metų. Tiems, kurie nuspręs apgyvendinti šamą savo tvenkiny, reikia gerai pagalvoti ar vandens telkinys yra pakankamai gilus, o jo dugne yra šakų, akmenų, kerplėšų. Šamai mėgsta gilias ir ramias vietas. Maitintis šie milžinai išplaukia naktį. Įdomus faktas, kad šamų silpna rega, vandeny jie orientuojasi naudodamiesi 3-imis poromis ant burnos esančių ūsų. Vienas iš privalumų auginant šamus yra tai, kad ši rūšis gerai ėda dirbtinius pašarus ir gali sėkmingai augti dirbtinėmis sąlygomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šamai, kaip ir kitos plėšrios žuvys minta mailiumi ar kitomis smulkesnėmis žuvimis. Dėl šios priežasties šamus į vandens telkinį įleisti reikėtų tuo atveju, kai jame gausu menkaverčių žuvų. Tai būtina sąlyga, jeigu norite, kad kitos įžuvinimo metu įleistos žuvų rūšys netaptų šamo maistu. Išgaudyti šamus iš savo tvenkinio nesunku. Šamas kimba ant varlės ją prarydamas.

Shutterstock nuotr.

Vėgėlė (lot. Lota lota)

Išskirtinė žuvų rūšis. Vėgėlė yra vienintelė menkių šeimos atstovė, gyvenanti gėluose vandenyse. Šios žuvys, sulaukusios vienerių metų, būna iki 12 cm ilgio, o subrendusios vėgėlės sveria apie 20 kg ir gali užaugti net iki 1 m ilgio. Į šamą panašios tuo, kad dienos metu dažniausiai tūno telkinio dugne, tarp kerplėšų, akmenų, šakų. Ši rūšis mėgsta molėtą, žvyro arba nedideliu kiekiu dumblo apsinešusį dugną. Jaunos vėgėlės maitinasi dugne esančia gyvūnija, o suaugusios tampa grobuonys. Vėgėlės vertinamos dėl savo baltos ir minkštos mėsos, kuri neturi ašakų. Vėgėlę savo tvenkinyje norėtų turėti bene kiekvienas vandens telkinio savininkas.

Shutterstock nuotr.

Šaltinis: mailius.info

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis