Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Kokios yra pačios populiariausios kalėdinės eglutės?

„Eglute.lt“ projekto vadovė Diana Matesovič sako, kad vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes žmonės renkasi, tai, kas aktualiausia jų poreikiams. Pavyzdžiui, žaliąsias (paprastąsias) eglutes renkasi žmonės, kuriems Kalėdos asocijuojasi su eglės bei miško kvapu, nes būtent ši eglutė skleidžia itin malonų, netgi nostalgišką kvapą. Dygiosios eglės (sidabrinės), kuriomis dažniausiai prekiaujama vazonėliuose, yra mėgstamos dėl savo sidabrinio atspalvio bei didesnio atsparumo, palyginus su žaliosiomis eglutėmis. Štai kėniai yra labai populiarėjanti medelių rūšis. Jie dažniausiai atkeliauja į Lietuvą iš Danijos. Ši medelių rūšis puikiai tinka žmonėms, kurie nori pasipuošti labai anksti ir nustebinti draugus tankiu ir gražiu kalėdiniu medžiu.

VĮ „Vilniaus miškų“ urėdija personalo inspektorė Karolina Kščanovičiūtė sako, kad visgi paprastųjų eglučių populiarumą nustelbė kitos, patvaresnės kalėdinių medelių rūšys. Ekspertė pastebi, kad žmonės vis dažniau ieško kėnių ir sidabrinių eglučių, pirkėjai tapo reiklesni – jiems reikia tik suformuotų, taisyklingų medelių.

K. Kščanovičiūtė išskiria šias populiariausių eglučių išskirtines savybes:

* Sidabrinės eglutės – tankesnės, ilgesniais spygliais, bet labiau badosi.

* Paprastosios eglutės – labiau kvepia mišku, tradiciškesnės, bet greičiau byra.

* Baltosios eglutės – spygliukai trumpi, apvaliai išsidėstę ant šakučių, labai gerai išsilaiko įmerktos į vandenį, gali net ūglius išleisti.

* Kėniai – išvaizdūs, praktiškai nebyra spygliai.

Shutterstock

Kaip prižiūrėti kirstinę eglutę?

Ekspertė, pasakodama apie kirstinių kalėdinių eglučių priežiūrą, pastebi, kad dažniausia pasitaikanti klaida – temperatūrinis šokas (kuomet, esant dideliam šalčiui, eglutė iš karto įnešama į šiltą kambarį). Taip ji gali net po pusdienio likti be spyglių. Jei lauke minusinė temperatūra, reikėtų eglutę pamažu pratinti prie aukštesnės temperatūros. Parsinešus į namus pirmiausia ją reikėtų nors keletui valandų palikti garaže, stiklintame nešildomame balkone ar pan., ir tik po to nešti į šiltą patalpą. Reikėtų saikingai laistyti, jei leidžia papuošimai – apipurkšti vandeniu, nepamiršus prieš tai išjungti lempučių; jei yra galimybė – laikyti vėsesnėje patalpoje; nestatyti arti šilumos šaltinių; jokiu būdu nestatyti stovo ar vazono tiesiai ant šildomų grindų (vazonas turėtų būti bent kelis cm pakeltas nuo grindų, kad cirkuliuotų oras). D. Matesovič priduria, kad prieš statant eglutę į stovą rekomenduojama šiek tiek nupjauti kotą.

Shutterstock

Kaip prižiūrėti eglutę vazonėlyje?

D. Matesovič, pasakodama apie eglučių vazanėliuose priežiūrą, sako, kad jų priežiūra nesiskiria nuo kambarinių augalų priežiūros: eglutę reikia laistyti kelis kartus į savaitę minkštu vandeniu, nelaikyti šalia šilumos šaltinių.

Norint, kad eglutė išgyventų persodinta, reikėtų ieškoti medelių bent metus laiko augintų vazonuose, K. Kščanovičiūtė pataria rinktis nedidelę eglutę ir kaip galima trumpiau ją laikyti šiltoje patalpoje (1-2 savaites). Po švenčių išnešus į lauką vazoną reikėtų apipilti durpėmis ar pjuvenomis, uždengti eglišakėmis. Jei orai leidžia galima sodinti iš karto į žemę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis