Kaip paprastai paruošti šiltnamį žiemai ir pavasariui

Atėjęs ruduo jau privertė susirinkti per vasarą užaugintą derlių ir po truputį ruošti jį žiemai. Žvelgti į ateinančius metus reikėtų ne tik ruošiant maisto atsargas, tačiau ir galvojant apie paties šiltnamio būklę. Šiais metais pomidorus ar agurkus puolė ligos? Ar tikrai išvengsite jų ir kitąmet? Viena ankstyviausių apsaugos priemonių yra šiltnamio sutvarkymas.

Po vasaros jūsų šiltnamyje lieka įvairių gyvių, tokių kaip baltasparniai, erkės, tripsai, įvairios muselės ir kiti. Jiems šiltnamyje buvo gera, tad jie vienokia ar kitokia forma ketina čia ir peržiemoti. Kai kurie apsigyvena dirvoje - rausiasi negiliai, iki 10 cm. Kiti naudojasi „užuovėja“ - slepiasi už įvairių šiltnamyje likusių (virvės, kuoleliai, indai, puodeliai, šiltnamio konstrukcijos) ir augalinių liekanų, tokios kaip lapai, kotai, šaknų liekanos ir panašiai. Čia žiemoja ne tik vabzdžiai, tačiau ir ligas sukeliančios sporos bei bakterijos, kurios gali sukelti puvinius, dirvines ligas (tokias kaip diegavirtė), dėmėtligę ir kitas ligas. Blogiausia, kad net ir po nesėkmingo sezono, visos šios ligos gali sugrįžti ir kitais metais. Dalis kenkėjų savo darbą pradeda jau nuo daigų. Kad to išvengtumėte, verta skirti pusdienį šiltnamio tvarkymui.

Ką svarbu padaryti

Pirmiausia reikia išvalyti visą šiltnamį nuo augalinių bei kitų rūšių liekanų. Tokiu atveju geriausia, jei per žiemą nieko neauginsite, šiltnamį paliksite tuščią. Pirmiausia imamės augalinių liekanų, kotų, lapų, stiebų šaknų, šaliname likusias – virveles, įvairias medienos atplaišas, kitas liekanas. Tada valomas pats šiltnamis ir dirva.

Tam atlikti yra keletas skirtingų būdų.

Pats paprasčiausias ir rekomenduotinas būdas tiesiog pasiimti šepetį ir naudoti paprastus buitinius ploviklius. Jeigu metai buvo pakankamai sėkmingi ir derliaus nepuolė nei ligos, nei parazitai, gali pakakti ir paprasto buitinio muilo ar skalbiamųjų miltelių tirpalo, valiklių su metilo arba etilo alkoholiu. Tai paprasta, jums nekenkianti dezinfekcija. Tai lengviausia atlikti tuomet, jei šiltnamio danga yra stiklo arba polikarbonato. Reikėtų tomis pačiomis priemonėmis nuplauti ir šiltnamio konstrukciją. Nepamirškite ir dirvožemio - prevenciją galima atlikti ir paprasčiausiu karštu vandeniu (10 litrų į 1 m2), kadangi pasislėpę kenkėjai itin dideliam karščiui nėra atsparūs.

Shutterstock nuotr.

Sudėtingesniems atvejams galite pasitelkti ir kiek stipresnes priemones. Viena iš jų - sodininkų dažnai naudojami bordo arba vario sulfato (mėlynasis akmenėlis) tirpalai (koncentracija atitinkamai 5 % ir 0.3 %). Jei per vasarą būta dirvinių ligų, dirvą galima palaistyti šiomis priemonėmis. Tiesa, naudingiau tiesiog pakeisti kiek galima daugiau dirvos, kadangi cheminiai preparatai nesirenka kenkėjų ir naudingų mikroorganizmų, o naikina juos visus. Taip galite turėti švarią, tačiau mažiau derlingą dirvą. Dirvos derlingumas yra pakankamai efektyviai padidinamas natūraliomis priemonėmis - pelenais, kalkėmis (pastarąsias naudoti tik rūgštaus PH dirvoje).

Tuomet naudinga yra gerai yra sukasti žemę. Kas keletą metų labai naudinga netgi pakeisti žemės sluoksnį, kuris yra viršuje (apie 5–10 cm).

Prieš palikdami šiltnamį žiemai, pasirūpinkite ir jo technine būkle. Išleiskite vandenį iš laistymo sistemų. Polietileninę plėvelę, jeigu jos nenuimate, rekomenduojama kuo labiau ištempti, kad sniegas nesikauptų, o nukristų, kadangi jo svoris gali slėgti šiltnamį. Taip nereikės stipresnių papildomų atramų, kadangi sniegas yra nemažiau pavojingas šiltnamiui nei įvairūs vabzdžiai ir bakterijos pavojingi būsimam derliui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis