Specialistai sutaria, kad supuvę lapai praturtina dirvą mineralais, nes juose yra susikaupę daug naudingų mineralinių medžiagų, ląstelienos. Dėl to lapai gali tapti puikia trąša, be to, jais mėgsta misti sliekai, taip pat gerinantys dirvos sudėtį ir struktūrą. Iš jų galima paruošti kokybišką kompostą arba mulčių.
Grėbti ar palikti?
Nukritusius lapus būtina surinkti, ypač tuo atveju, jei jūsų sodas jau sirgo ligomis, kurių sukėlėjai išlieka lapuose. Pavyzdžiui, rauplėmis, kokomikoze, miltlige. Sirgusių augalų lapų ir į kompostą dėti nepatariama.
Net jei sodas ir sveikas, ant dirvos paviršiaus likę lapai tampa patogia veisykla grybeliui bei ligų sukėlėjams. Taigi, pats paprasčiausias būdas sumažinti tikimybę ligoms plisti sode – lapus sugrėbti, užkasti toliau už daržo, kompostuoti, paversti mulčiumi arba išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Šįkart aptarsime, kokios naudos iš jų galime gauti paversdami į mulčią arba kompostuodami.
Mulčias iš lapų
Mulčiuodami augalų šaknis prieš žiemą, užtikrinsite jų apsaugą nuo šalčių. Lapų mulčias naudojamas lepesnių medžių ir kitų augalų šaknims, sodinukams, lysvėms apdengti.
Mulčias paskirstomas apie augalus, geriausia tada, kai žemė jau truputi įšalusi – paklojus mulčią per anksti, augalai gali sušusti ir susirgti, būti apgraužti pelių ir kitų graužikų.
Mulčiuojama šaknų zonoje sausais medžių lapais, paskui apkasama sniegu. Spustelėjus šaltukui, mulčias supilamas ir apie augalo kamieną 15–30 cm sluoksniu, ant viršaus dar reikėtų užmesti eglišakių.
Lapų kompostavimas
Kompostavimas – žinių ir patyrimo reikalaujantis darbas. Vien tik supilti lapus į kompostavimo dėžę toli gražu nepakanka, mat lapai nėra lengvai skaidoma organinė atlieka. Procesą gerokai paspartins kartu sudėtos durpės, žemės ar mėšlas. Be to, patariama kompostuojant sumaišyti įvairių medžių lapus: klevų, liepų, beržų, užuot sudėjus tik vienos rūšies lapus.
Kokiomis dalimis dedamos komposto sudėtinės dalys? Medžių lapai turėtų sudaryti didžiąją dalį komposto – apie 70 procentų. Likusius 20 procentų sudaro organinės trąšos (mėšlas), o dar 10 procentų – žemė (dirva). Prieš uždengiant kompostą reikėtų nepamiršti įdėti skaidymą skatinančių preparatų, kurių galima įsigyti sodo ir daržo prekių parduotuvėse. Taip ruošiant kompostą, kas keletą savaičių jį perkasant, nauda pasidžiaugsite jau kitų metų rudenį.
Kokios klaidos nedaryti?
Anksčiau gyventojai mėgdavo atsikratyti lapais juos paprasčiausiai sudegindami. Tačiau dar 1999 metais Aplinkos apsaugos ministro patvirtintoje Augalinės kilmės atliekų deginimo tvarkoje nustatyti griežti šios veiklos apribojimai. Apskritai, atsikratyti šių atliekų jas deginant nerekomenduojama, nes tai kenkia aplinkai ir kitiems žmonėms.
Medžių numestus lapus leidžiama deginti tik kaimo vietovėse, prieš tai juos sugrėbus į krūvą, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. Jeigu šalia yra pastatų, būtina nuo jų atsitraukti bent 30 metrų atstumu. Degančias atliekas reikia nuolat stebėti, o baigus deginti, užgesinti ugniavietę vandeniu, smėliu ar pan.
Lapų ir kitų augalinių atliekų negalima deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Jei planuojamų deginti nukritusių medžių lapų ir kitų augalinės kilmės atliekų tūris sudaro daugiau nei 5 kubinius metrus, likus ne mažiau nei valandai iki deginimo pradžios apie tai būtina pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui arba valstybinei miškų tarnybai (girininkijai).
