Blyksinčios ir perdegančios lemputės: priežastys ir sprendimo būdai

Išjungus šviestuvą, pradeda mirksėti kai kurios lemputės? Lemputės perdega dažniau ir didesniais kiekiais, nei norėtumėme? Tai tik kelios, tačiau dažnai pasitaikančios apšvietimo problemos. Kokios jų priežastys ir kaip reikėtų šią problemą spręsti paklausėme elektrikų.

Iš įprastų į ekonomines lemputes namuose jau pasikeitė daugelis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pasikeitus lemputes į energiją taupančias ar šviesos diodų lemputes, jos gražiai dega ir apšviečia kambarį, kol jų neišjungiame. O tada galite pasijusti kaip atsidūrę prastoje diskotekoje, tik be muzikos – lemputės pradeda reguliariai mirksėti. Pirminiai sprendimai būtų arba vėl keisti lemputes į senas, kas yra netaupu, išsukti lemputes prieš einant miegoti arba pratintis prie naujo naktinio apšvietimo. Bet kokiu atveju, tai taip pat nepatogu, be to, pirkdami tokias lemputes to nesitikėjote. Ką daryti?

Pirma, apsižiūrėkite, ar jūsų jungiklis turi šviesos diodus, skirtus apšviesti jungiklio klavišą. Tokie jungikliai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl lemputės pradeda mirksėti. „Elektros įtampa eidama per jungiklio lemputę pakrauna kondensatorių, esantį energiją taupančios lemputės elektroninėje plokštelėje. Kai tik kondensatorius gauna pakankamą įkrovimo lygį, pasileidžia lemputės elektroninė schema, dėl to ir matome blyksnį. Toliau, po trumpo blyksnio, kondensatorius išsikrauna. Šis procesas nuolat kartojasi, dėl to ir įvyksta mirksėjimas. Deja, kiekviena lemputė turi apribotą kiekį įjungimų. Mirksinti lemputė tarnaus 1-2 mėnesius. Kiekvienas geras gamintojas visą laiką rašo ant pakuotės „nenaudoti su jungikliais su apšvietimu, foto elementais, dimeriais, taimeriais ir t.t.“. Paprasčiausias būdas išvengti mirksėjimo, būtų pašalinti lemputę iš jungiklio“, - pasakoja elektrikas Ilja Ivaščionokas, MB “Iljos studija Nr. 2” savininkas.

Galimos ir kitos priežastys. Gali būti, kad jūsų lemputės yra nekokybiškas gaminys, pagamintas abejotino gamintojo. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į pardavėją, iš kurio gaminį pirkote. Tačiau taip pat reikėtų patikrinti, teigia I. Ivaščionokas, ar jungiklis valdo fazinį laidą, o ne nulinį.

Kita problema yra greitai perdegančios senos ar naujesnio tipo kaitrinės lemputės, nors pasak gamintojo jos turėtų degti kur kas ilgiau. Pradėjus naudoti vis skirtingų gamintojų produkciją, problema išlieka – taip suprantame, kad sprendimo reikėtų ieškoti kitur. Elektrikas, IĮ “Jūsų elektrikas” vadovas Aleksandr Tiunin. teigia, kad tokiu atveju lempos perdega ne dėl ilgo darbo laiko – dažnai kalta būna netvarkinga instaliacija. “Esant tokiai problemai, reikėtų patikrinti elektros instaliaciją, nes gali būti, kad nulinis laidas yra blogai prisuktas ar per plonas, gali būti, kad jis tinkamai nekontaktuoja. Tokia vieta gali būti ir šviestuve, taip pat ir kur nors pakeliui iki skydo, arba ties jungikliu - ten irgi gali būti blogas kontaktas”, - teigia jis.

Elektros lemputes neigiamai veikia ir per didelė įtampa. „Volframinis siūlas, esantis lemputės viduje per daug įkaista. Dėl to jis greitai plonėja ir galų gale plyšta. Kaip elgtis, jei bute padidinta įtampa? Parduotuvėse būna lempučių 220-230 V, bet geriau pirkti ir naudoti 230-240 V. Dar viena išeitis naudoti liuminescencines lempas, kurios gerai dirba ir prie padidintos įtampos. Taip pat galima įsigyti įtampos stabilizatorių. Patogiausia jį statyti remonto stadijoje. Įtaka daro ir aplinkos temperatūra – per didelė arba per maža“,- pataria jis.

Tiek lemputėms, tiek rimtesniems elektros prietaisams įtampos svyravimai ilgaamžiškumo tikrai neprideda. “Faktas, kad dėl įtampos svyravimų bet kuris elektros įrenginys tarnaus trumpiau. Nors nedideli svyravimai dažnai vyksta ir tada, kai mes neatkreipiame dėmesio, tarkime, kai sėdime vakare prie televizoriaus. Yra parduodami įtampos lygintuvai, montuojami iš karto į skydelį, jie padeda išspręsti problemą”, - pataria A. Tiunin.

Labiau į problemą dėmesį turėtų atkreipti ir namų ūkiai, esantys tuose rajonuose, kur infrastruktūra sujungta su didelėmis gamyklomis arba statybomis „Prie elektros tinklų prisijungę daug žmonių, pramoninių ir statybinių objektų. Jeigu vienu metu su jumis 1000 vartotojų įjungs savo prietaisus - virdulius, boilerius, mikrobangų krosneles, kondicionierius, skalbimo mašinas ir kita, gausime perkrovą. Vakarais kartais pastebime, kaip kaitrinė lemputė dega šviesiau ar tamsiau“, - komentuoja I. Ivaščionokas.

Pasak jo, populiariausia priežastis gyvenamuose sektoriuose – nulinio laido nutrūkimas. Tai lemia senos transformatorinės, nesutvarkytos elektros skydinės, aptarnaujančio elektriko trūkumas arba kompetencijos trūkumas. „Kai nutrūksta darbinis nulinis laidininkas, elektros srovė teka tarp fazių. T.y. rozetėse bus perkrova 230-380 V ribose. Viskas priklauso nuo elektros prietaisų, kurie pajungti tuo metu“, - teigia pašnekovas.

Jis perspėja, kad nežiūrint į tai, kad elektros energijos tiekėjas įsipareigoja aprūpinti jus nustatytos kokybės įtampa, įrodyti, kad jūsų technika sugedo ne dėl kokio defekto, o dėl perkrovos ir gauti kompensaciją bus sunku. „Pats prieinamiausias variantas apsaugos nuo padidintos įtampos – relė apribojanti įtampą. Ji skirta atjungti buitinę, ofisinę ar pramoninę techniką, kai yra įtampos svyravimai ir įjungia, kai viskas normalizuojasi“, - teigia pašnekovas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis