Kuo naudingas. Medienos vaškavimas yra idealus pasirinkimas gaminant savo gamybos baldus, taip pat tais atvejais, kai reikia padengti knygų lentynas, turėklus, medines grindjuostes, daiktų dėžutes, paveikslų rėmus, dekoratyvinius medžio dirbinius ir daugybę panašių objektų. Vašku galima padengti ir medines grindis, tiesa, reikia atsirinkti, kad panaudotumėte tam pritaikytus vaškus.
Vaškas padengia medieną ir dalinai saugo dėmių ir įbrėžimų, tačiau neuždengia faktūros, o ją netgi dar labiau paryškina. Paviršiai mažiau nusidėvi, yra blizgūs ir malonūs liesti, o vaškuoti galima ne tik paprastą medieną, tačiau ir dažytą medį. Kaina, atsižvelgiant į jo panaudojimą yra gana prieinama – sumokėsite vidutiniškai apie 7 eurus už 500 ml talpos produktą. Tokia kaina yra kiek didesnė už vidutinio lako, tačiau ženkliai mažesnė už alyvų.
Rūšys. Vaškas medienai paprastai gaminamas iš kelių komponentų iš kurių dažniausi yra bičių vaškas, linų sėmenų aliejus, terpentinas, safloro aliejus bei retesnių rūšių aliejai ir vaškai. Gamintojai mėgsta ir patys nurodyti, kam skirtas produktas – štai baldų vašką ne visada galėsite naudoti grindims, teks rinktis specialų grindų vašką. Taip pat gali būti nurodyta, kad vaškas skirtas nedažytiems paviršiams, kiti yra atsparesni drėgmei, tad tinka ir pirtyse, dar kitais galima vaškuoti ir OSB plokštes ar kamštines grindis. Produkcija, be abejo, skiriasi ir savo talpomis.
Vaškas taip pat gali suteikti medienai ne tik blizgesį, tačiau ir spalvą. Kadangi vaškas išryškina medienos faktūrą, daugelis mėgsta rinktis neutralią permatomą vaško spalvą. Mėgstantiems eksperimentus, gamintojai siūlo nemažą spalvų spektrą ne tik užtikrinantį, kad rievės matysis, tačiau ir suteikiantį gražią medienos spalvą. Tai ne tik medienai artimi rudas, juodas, pilkas ar baltas atspalviai, tačiau ir pagrindinės spektro spalvos, tokios kaip žalia, mėlyna, raudona ar geltona. Kai kurie vaškai natūraliai yra bespalviai, tačiau juos galima pigmentuoti.
Trūkumai. Vaškas nėra tokia populiari padengimo medžiaga Lietuvoje, tad natūralu, kad ir pasirinkimo mūsų rinkoje yra mažiau lyginant su kitomis dengimo medžiagomis. Nors kai kurie vaškai daugiau atsparūs drėgmei, toks padengimas mažiau ilgalaikis nei lakas ar alyva. Tiesa, rinkoje yra ir kombinuotų sprendimų, tokių kaip impregnantai vaško pagrindu ar vaškai alyvos, suteikiančios daugiau ilgaamžiškumo.
Iš esmės vaškas yra mažiau atsparus atmosferos sąlygoms ir įbrėžimams, todėl jo nepatariama naudoti lauko sąlygomis bei ten, kur paviršius bus itin intensyviai naudojamas. Nors vašką galima tepti ant dažų, ant paties vaško nepatartina tepti nieko, išskyrus papildomus to jo paties sluoksnius.
Kaip padengti. Tikslūs nurodymai, kaip atlikti padengimą yra pateikiami prie kiekvieno produkto, tačiau pagrindiniai patarimai ir procesas išlieka panašūs.
* Būtina, kad vaškuojamas paviršius būtų švarus, o geriausia jei dar ir nušlifuotas. Kai kurie gamintojai šalia savo produktų siūlo papildomus valančius produktus, tačiau nušlifuoti ir nuvalyti daugumai atvejų pakaks ir elementarių priemonių.
* Vaškas tepamas medžiagine šluoste arba teptuku, kempine ar kitu minkštu daiktu ant norimo paviršiaus.
* Užtepus norimą plotą reikia kiek palaukti. Laikas skiriasi nuo konkretaus produkto – vieni gamintojai prie produkcijos rašo, kad užteks kelių minučių, kiti pataria palaukti bent keletą valandų.
* Praėjus numatytam laikui reikėtų pasiimti kitą sausą medžiaginę šluostę ir pamažu pašalinant vaško sluoksnį, medienos paviršių nupoliruoti. Mediena įgis matomą blizgesį.
* Ne visiems meistrams tokio blizgesio pakanka, tačiau tai nėra didelė problema – galima vaškuoti ir papildomais sluoksniais, taip tik gausinant blizgesį. Atkreipkite dėmesį, ar prie produkto nurodomas laikas, kurį reikia palaukti prieš dedant antrą sluoksnį - jis nėra vienodas visais atvejais ir gali skirtis priklausomai nuo produkto ir paviršiaus tipo (baldai, grindys, kiti paviršiai).
* Pabaigus poliruoti reikia tiesiog palaukti – paprastai vaškai galutinai išdžiūsta per kelias paras; baldai gali džiūti kelias paras, grindys ir dar ilgiau.
Kiti svarbūs aspektai dengimo metu yra medienos būklė (medis turi būti sausas, maždaug iki 18 % ir mažiau drėgmės, jei nenurodyta kitaip), aplinkos veiksniai (temperatūra taip pat daro įtaką darbo kokybei ir yra nurodoma produkto techninėse specifikacijose).
