Taigi šiais laikais, priėmus tinkamus sprendimus, galima sukurti itin kokybišką patalpų apšvietimą. Tiesa, kartais net ir su brangiais šviesos šaltiniais gaunamas gana prastas rezultatas.
Gali imituoti saulę
Anot bendrovės „Jung Vilnius“, tiekiančios elektronikos dalis – nuo elektros jungiklių iki išmaniojo namo valdymo sistemų, vadovo Raimundo Skurdenio, svarbiausia šiuo metu vyraujanti apšvietimo tendencija yra ta, kad šviesa turi būti kokybiška.
„Neužtenka tiesiog padaryti, kad būtų šviesu. Dabar reikia, kad ta šviesa būtų dar ir tinkama darbui ar poilsiui. Atsižvelgiant į atliekamą veiklą, šviesa turi būti vis kitokia. Ji turi skirtis kiekvienoje patalpoje ir net kiekviename pastate pagal jų paskirtį ir esamas natūralios šviesos galimybes“, – paaiškina R. Skurdenis.
Ypač svarbu tinkamai apšviesti patalpas, kuriose žmonės praleidžia daug laiko. Nes tik taip bus tausojama jų sveikata. Čia šviesa turėtų būti valdoma, atsižvelgiant į paros metą. Vienokio intensyvumo ir spalvos šviesa turėtų būti rytą, kitokio – dieną.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros docentas dr. Martynas Valevičius priminė, kad kadaise žmonės beveik neturėjo dirbtinio apšvietimo. Jų gyvenimą diktavo dienos šviesa: žmonės su saule keldavosi, o jai nusileidus eidavo miegoti. Pasišviesdavo nebent žvake ar ugniakuro šviesa.
Šiuolaikiniai žmonės daug laiko praleidžia patalpų viduje, bet per daug amžių organizmas prisitaikė gyventi pagal natūralų apšvietimą. Taip jau yra, kad su stiprėjančia šviesa žmogus dažniausiai pabunda, o jai silpstant ruošiasi ilsėtis. Panašiai turėtų būti suplanuotas ir biurų ar būstų apšvietimas – lempos turėtų imituoti natūralų dienos ritmą. Geriausia, jeigu dirbtinė šviesa šiek tiek keistų spalvą. Rytą ar vakare, saulei kylant ar leidžiantis, natūrali šviesa būna gelsvesnio ar rausvesnio atspalvio. Panašiai šiuo paros metu turėtų šviesti ir lempos.
Docento mintį tarsi pratęsė R. Skurdenis, teigdamas, kad dabar įsivyravo tendencija kurti tokius šviestuvus, kurie skleidžia sveiką šviesą, prisiderinančią prie žmogaus bioritmo: vienokio spektro ji yra rytą, kitokio – dieną, dar kitaip atrodo vakare. Gana kokybiški šviestuvai, galintys tam tikru paros metu keisti šviesos spektrą, kuriami ir Lietuvoje. Svarbiausia automatizuoti jų valdymą ir parinkti tokias valdymo sistemas, kurios leistų tas šviesas tinkamai valdyti.
„Galimybė reguliuoti šviesą pagal dienos ritmą ypač svarbi tada, kai žmogus visą dieną praleidžia patalpoje be langų ir nemato natūralaus saulės kilimo ar leidimosi. Tokių žmonių bioritmas gali visiškai išsiderinti. Bet jiems galima padėti natūralią šviesą imituojant šviestuvais su valdymo sistemomis“, – teigia R. Skurdenis.
Ekonominė nauda
Valdyti šviesas aktualu ne tik ten, kur nėra langų. Šviesa gali kisti pagal natūralų apšvietimą patalpoje: pritemus pasidaryti intensyvesnė, o už lango skaisčiai šviečiant saulei sumažėti. Tai ne tik suteikia didesnį komfortą patalpoje esantiems žmonėms. Toks automatinis šviesos valdymas turi ir didžiulę ekonominę naudą, nes šviestuvai be reikalo nedega ir neeikvoja energijos. Jeigu visa tai suderinama su judesio davikliais ir šviesa išjungiama, kai patalpoje nėra žmonių, sutaupoma dar daugiau.
R. Skurdenis priminė, kad šviesą patalpoje galima sėkmingai reguliuoti ne tik šviestuvais, bet ir žaliuzėmis – vidinėmis ar išorinėmis. Jos gali nusileisti ar pakilti, kai reikia, o jų plokštelės keisti kampą, atitinkamai įleisdamos daugiau ar mažiau šviesos į vidų. Visa tai irgi atlieka automatinės valdymo sistemos.
„Tai labai racionalus sprendimas, ypač biuruose, nes reguliuoti žaliuzes pigiau. Tik tada, kai žaliuzėmis reguliuojamo apšvietimo nebeužtenka, gali įsijungti ir papildomas apšvietimas. Geriausia, jeigu jo įsijungia tik tiek, kiek reikia konkrečioje vietoje. Kad to būtų galima pasiekti, reikalingi specialūs apšvietimo ir buvimo patalpoje davikliai, stebintys, ar patalpoje yra žmonių. Jeigu nieko nėra, visiškai išjungiama arba paliekama tik minimali šviesa“, – tęsia R. Skurdenis.
Automatizuotos valdymo sistemos su specialiais davikliais geros ir tuo, kad padeda sukurti komfortišką apšvietimą, be būtinybės jį reguliuoti žmonėms. Tačiau komfortas yra subjektyvi sąvoka, nepriklausanti vien nuo mokslininkų skaičiavimų. Tai, kaip žmonės supranta komfortą, priklauso ir nuo jų nuotaikos. Todėl, anot pašnekovo, visose automatinėse sistemose vis tiek privalo išlikti galimybė jas valdyti ir rankiniu būdu.
Dr. M. Valevičius teigia, kad biuruose ne mažiau svarbu tinkamai apšviesti ir darbo vietas. Šiuo atveju apšvietimą lemia ir darbo specifika, ir patalpa, kurioje darbuotojas dirba. Vienokia šviesa turėtų būti įrengta direktoriaus kabinete, kitokia – atvirųjų erdvių (angl. open space) biure, dar kitokia – mažoje atskiroje darbo kertelėje.
Galima kurti scenarijus
Abu pašnekovai paminėjo dar vieną labai svarbią šiuolaikinio apšvietimo tendenciją – galimybę kurti vis kitokius apšvietimo scenarijus pagal nuotaiką ar būtinybę. Pavyzdžiui, namuose vienokio apšvietimo reikia tvarkantis, kitokio atėjus svečiams, dar kitokio ruošiant maistą ar tiesiog intymiai vakarieniaujant dviese. Apšvietimo scenarijus reikėtų susikurti iškart, kad prireikus juos būtų galima panaudoti vos vieno valdymo prietaiso mygtuko paspaudimu.
Dažniausiai apšvietimo valdymo scenarijai naudojami buityje, tačiau, pasak R. Skurdenio, jie labai praverčia ir kitos paskirties patalpose. Pavyzdžiui, konferencijų salėje vienokio apšvietimo prireiks per kavos pertraukėlę, o visiškai kitokio – demonstruojant skaidres. Sporto arenoje apšvietimas skirsis pagal joje vykstantį renginį (vienoks jis bus per koncertą, kitoks – per krepšinį, dar kitoks – per ledo ritulio varžybas). Be to, vis kitoks apšvietimas bus reikalingas per minutės pertraukėles ar didžiąsias pertraukas.
„Norint visa tai suvaldyti be automatikos, reikėtų specialistų, galinčių atsiminti, kas, kada ir kaip valdoma. Bet operatoriaus valdomas apšvietimas kiekvieną kartą būtų vis kitoks, atsižvelgiant į valdančiojo nuotaiką ir panašius dalykus, o šiais laikais įvairių renginių salių apšvietimui taikomi labai griežti reikalavimai. Juos įvykdyti padeda automatika“, – tvirtina R. Skurdenis.
Kas sukelia problemų?
Pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjo šviesos diodai, tačiau R. Skurdenis patarė juos vertinti atsargiai. Esą pirmiausia tokie šviesos šaltiniai nėra labai sveiki. Antra, ne visi šviesos diodų šviestuvai yra kokybiški ir pritaikyti valdyti.
„Dabar šviesos diodų šviestuvų atsirado labai daug ir įvairių. Dažnai gamintojai juos pristato kaip šiandien patį geriausią sprendimą. Tačiau net ir tų pačių gamintojų šviesos diodų šviestuvai gali labai skirtis. Toli gražu ne visi į rinką patenkantys šviesos diodai kokybiški. Tad klientui labai svarbu sugebėti atsirinkti gerus šviestuvus, kitaip joks valdymas nepadės“, – įspėjo R. Skurdenis.
Dar viena didelė problema yra ta, kad įrengiant apšvietimą jis ne iki galo suplanuojamas. Kaip pastebėjo dr. M. Valevičius, kartais apšvietimas planuojamas stichiškai, neatsižvelgiant į baldų išdėstymą, funkcijas, kurias jis turės atlikti. Neretai šviestuvai parenkami mechaniškai, todėl rezultatas būna nekoks.
R. Skurdenis įvardijo ir kitą su netinkamu apšvietimo planavimu susijusią problemą – dažnai iš pradžių nuperkami ir sustatomi šviestuvai, o tik tada pradedama galvoti apie jų valdymą. Tik kai žmonėms kyla noras ką nors pritemdyti, įrengti valdymo sistemas, jie pastebi, kad jų nusipirkti šviestuvai iš viso nevaldomi.
