Nukirsta mediena reaguoja į pasikeitusią aplinką ir sąlygas. Dėl šio medienos kitimo gali atsirasti defektai ir susitrukdyti tolimesni jūsų numatytieji darbai.
Šviežiai nupjautas medis turi sukaupęs daug drėgmės. Kiek ji bus drėgna ir kaip greitai džius, priklauso nuo aplinkos. Mediena "prisitaiko" prie tos aplinkos, kurioje ji sandėliuojama. Jei bus pernelyg sausa, atsiras pavojus, jog per greitai džiūdama mediena įtrūks, suskeldės, deformuosis.
Mediena turi būti išdžiovinta prieš sandėliuojant ar prieš gaminant iš jos baldus. Pirminis medienos džiovinimas vyksta natūraliai – gryname ore, pasirūpinus apsauga nuo lietaus. Tokiu būdu mediena išdžiūna iki 18%. Tiksliai drėgmę išmatuoti galima specialiu prietaisu – drėgnomačiu. Jei norite gauti medieną, iš kurios gaminsite gaminius, kurie stovės šiltuose kambariuose, medienos drėgnumas turi būti 10-14 %, Kitas būdas medienai džiovinti – specialios komercinės džiovyklos. Akivaizdus pranašumas – mažesnės laiko sąnaudos. Kita vertus lygiai toks pat akivaizdus ir trūkumas - piniginės sąnaudos, kadangi tai, be abejo, kainuoja, o procesą turi prižiūrėti specialistai.
Bet kokiai gyvybės formai reikalingas vanduo – taip pat ir įvairių formų grybams, pelėsiui. Jei drėgmės yra mažiau negu 20%, natūraliai puvinys nesiveis (nebent sudarysite palankias tam sąlygas - nedaug šviesos, maža oro apykaita ir daug drėgmės). Tad idealiausia, jei mediena išdžiovinta bent iki 14%. Didžiausias puvinio pavojus atsiranda medienoje, kuri „reaguoja“ į oro kaitą – langai, durys, grindys vonios kambaryje ar prie nesandarių vamzdžių, radiatorių.
Geriausias būdas išvengti puvinio – impregnavimas. Pažeista mediena taip pat gali būti „gydoma“ – šepečiu puvinys bei pelėsis turi būti nuvalomi, nuplaunami, mediena ir vėl impregnuojama, tačiau nedelskite, valyti reikia iškart, kai tik pastebite puvinio užuomazgas.
Pavojų medienai kelia ir įvairūs ją graužiantys vabzdžiai - ūsuočiai, skaptukai, kirvarpos. Tiesa, daugelis iš medienos kenkėjų rūšių mėgsta medieną, kurios drėgnumas yra ne mažesnis nei 18-20%. Medgraužių daroma žala akivaizdi – matomos mažos skylutės, kurios gali būti didesnės ir mažesnės, priklausomai nuo rūšies (pvz. ūsuočiai palieka didesnes angas nei skaptukai). Geriausia medieną apdoroti antiseptikais - jie saugos ne tik nuo vabzdžių, tačiau ir nuo pelėsio ar puvinio. Kenkėjams jau įsiveisus, kova tampa sudėtingesne - reikia naudoti insekticidus, o tuo užsiimantys specialistai apskritai turi nemažą pluoštą priemonių kaip elektra ar veikimas temperatūra.
Daugiau apie tai: Ką reikėtų žinoti apie medienos kenkėjus
Turbūt ne vienas esate susidūręs su neužsidarančiomis, kiek per didelėmis durelėmis. Namuose esant medinėms durims, gali atsitikti, jog tiek vasarą, tiek žiemą lauko durys sunkiai varstosi. Tai vyksta dėl temperatūros ir drėgmės kaitos. IIgalaikė drėgmė gali pridaryti dar daugiau bėdų - nuo jos mediniai langai ar durys brinksta ir gali pradėti neužsidarinėti. Senesnes duris tokiu atveju galima kiek paobliuoti, tačiau svarbu nepersistengti, nes šiltesniu metų laiku galite nustebti pamatę netikėtai atsiradusį plyšį aplink staktą ar rėmą.
Idealus produktas būtų toks, kuris turėtų medienos raštą ir grožį, tačiau nesiplėstų bei nesitrauktų. Tai įmanoma specialiai apdirbant medieną. Ji vadinama termomediena. Termomediena yra karščiu (180-215°C) ir garais apdorota mediena. Terminis apdorojimas negrįžtamai paveikia jos savybes – ji tampa itin patvaria, pagerėja matmenų stabilumas ir termoizoliacija. Pakitusi mediena beveik nesitraukia ir nesikraipo, ilgiau išlaiko naujumo įspūdį. Tiesa, šio metodo trūkumai yra du - tokia mediena yra juntamai brangesnė, taip pat ji gaminama specialiu būdu, todėl patys jos negalėsite pasigaminti, teks pirkti.
