Medienos impregnavimas natūraliomis medžiagomis

Mediena impregnuojama tam, kad ilgiau tarnautų. Puikūs impregnantai yra natūralios gamtinės medžiagos: linų sėmenų aliejus, kanapių sėmenų aliejus, bičių vaškas. Jie stabdo medienos puvimo procesus ir deformacijas, saugo nuo kenksmingų vabzdžių ir drėgmės.

Ekologiškų gamtinių impregnantų pranašumų yra daug.

* Šiose medžiagose nėra sveikatai kenksmingų medžiagų ir cheminių elementų. Jeigu impregnavimo metu aliejus ir vaškas pateks ant žmogaus odos, pavojaus sveikatai tikrai nesukels.

* Pastebėta, jog natūralus linų aliejumi nudažytos medienos kvapas sustiprėja. Tai tikrai malonu, ypač medinėje pirtyje.

* Ekologiškos impregnuojančios medžiagos ir antiseptikai, jų likučiai neteršia aplinkos.

* Jeigu impregnuojama uždaroje patalpoje, vėdinimas nėra būtinas, nes vaškas ar aliejus pavojingų ir kenksmingų garų neskleidžia.

Linų aliejus yra hidrofobiškas – jis atstumia drėgmę.

LINŲ SĖMENŲ ALIEJUS

Shutterstock nuotr.

Linų ir kanapių aliejai, pokostas medieną daro blizgia, padeda išsaugoti ir išryškina jos struktūrą, daro ją patvaresne, ilgaamžiškesne. Linų sėmenų aliejaus galima pasigaminti savarankiškai. Tereikia įsigyti nusistovėjusio, maistui jau netinkamo aliejaus. Dažymui tinka ir butelio dugne susidarančios tamsios drumzlinos linų sėmenų aliejaus nuosėdos.

Įrankiai priemonės ir medžiagos

1) plokščias teptukas
2) smulkaus grūdėtumo švitrinis popierius
3) nespalvota šluostė iš natūralių medžiagų
4) linų sėmenų arba kanapių aliejus
5) du puodai
6) sodo purkštuvas (alternatyviam dengimui)

1. Medienos paruošimas. Pradžioje medienos paviršių būtina gerai nuvalyti nuo visų nešvarumų, purvo ir dulkių. Senųjų dažų sluoksnį būtina pašalinti.

Labai svarbu, kad dengiama mediena būtų visiškai sausa. Drėgmės kiekis joje neturi viršyti 14 proc. Mediena darbo metu negali sudrėkti. Jeigu pasirinkote darbą lauke, rinkitės saulėtą, sausą dieną, be lietaus ar rūko.
2. Paviršių nušlifuokite smulkiu švitriniu popieriumi. Visas dulkes kruopščiai ir sausai nuvalykite.

3. Aliejaus paruošimas. Specialistai linų aliejų rekomenduoja paruošti ypatingai – pašildyti jį dviejuose puoduose. Linų aliejų jie supila į mažesnį puodą, o į didesnįjį įpila vandens ir jį užvirina. Mažesnį puodą su aliejumi stato į didesnį puodą su karštu vandeniu.
Taip aliejus įšildomas. Tačiau ši procedūra, jeigu laiko jai nėra, nebūtina. Tiesiog šiltas linų aliejus į visas medienos mikroporas įsiskverbia ir jas užpildo geriau ir greičiau.

4. Linų ir kanapių aliejumi mediena dažoma plokščiu teptuku. Galima aliejų į medieną įtrinti ir labai smulkiu švitriniu popieriumi.

Medienos dažymo metu teptuką braukti reikia tinkamai – tik pagal medienos plaušų kryptį.

SVARBU, kad aliejaus sluoksnis būtų labai plonas. Storas sluoksnis netinka – jis ilgiau džius. Visi sekantys sluoksnis taip pat turi būti ploni.

Shutterstock nuotr.

5. Pirmajam linų aliejaus sluoksniui leiskite džiūti vieną parą. Plonas sluoksnis per tokį laiką išdžiūti suspės.

6. Džiovindami pirmąjį sluoksnį linų aliejų laikykite šaltoje, bet teigiamoje temperatūroje.

7. Po paros medienos paviršių aliejumi denkite dar kartą. Tepkite pagal pluoštų kryptį, džiovinkite parą.

8. Medieną impregnuokite tol, kol ji pasieks norimą blizgesį. Kartais gali prireikti ir 6-8 sluoksnių. Ypač, jeigu ateityje aliejuojama mediena nuolatos drėgs. Daug kartų dažyti reikia pirčiai ar išorinei apdailai skirtą medieną.

Išorinių faktorių (deguonies, šviesos, šilumos) veikiamos aliejaus sudėtyje esančios medžiagos sutirštėja, sukietėja, vyksta polimerizacijos procesas. Įtrintas į medieną aliejus tampa kieta mase.

Aliejaus sluoksniai visiškai išdžius po 2-3 savaičių.

Smulkūs mediniai dirbiniai

Norėdami impregnuoti smulkius medinius dirbinius: peilių rankenas, šaukštus, dubenėlius, juos į linų sėmenų aliejų įmerkite 1-3 paroms.

Apie tai, kad medinis dirbinys aliejumi įsigėrė pakankamai, byloja ant įmerkto dirbinio paviršiaus atsirandantys oro burbuliukai.

Kitas impregnavimo variantas – dirbinio virinimas šiltame linų aliejaus – bičių vaško – ekologiškos pušų kanifolijos mišinyje. Medžiagų dalių santykis 3:2:1.

1) pradžioje visi 3 komponentai sumaišomi ir išlydomi.

2) Į puodą su ant mažos ugnies šildomu mišiniu medinis dirbinys įmerkiamas 3 valandoms.

3) Mišinys, kaip verdanti sriuba, kunkuliuoti neturėtų. Nuo didelio karščio mediena labai tamsėja ir tampa trapi. Rekomenduojama virinimo temperatūra – 60-70oC.

4) Temperatūra turi būti tokia, kad ant medienos pasirodytų gero impregnavimosi požymis – oro burbuliukai. Dalis meistrų mano, kad impregnavimas bus kokybiškas tik tada, kai medinis dirbinys neplūduriuos, o nugrims į puodo dugną. Bet šis metodas ne visada pasiteisina.


KITI ALIEJAVIMO BŪDAI

Dar vienas geras aliejavimo būdas – dengimas paprastu sodo purkštuvu. Purškimo metu paviršius visada pasidengia tolygiu ir plonu aliejaus sluoksniu. Žinoma, darbo rezultatas žymiai priklauso nuo paties purkštuvo kokybės. Jeigu įrankis senas ir prastokas, o sluoksnio kokybei labai aukšti reikalavimai nekeliami, tuomet tvorą ar lauko baldus dažyti galima drąsiai.

Efektyvus yra ir aliejaus įtrynimo į medieną sausu nespalvotu audiniu būdas. Spalvota ir dažyta šluostė aliejų ir medieną gali netinkamai nuspalvinti. Niekada negalima naudoti drėgno audinio.

Aliejus į medieną įtrinamas pagal medienos pluoštus.

Shutterstock nuotr.

ALIEJAUS IR VAŠKO MIŠINYS

Aliejaus džiūvimą galima pagreitinti jį prieš impregnavimą sumaišius su šiltu bičių vašku. Bet natūralaus linų aliejaus su terpentinu ar degutu maišyti negalima. Šios dvi medžiagos, nors ir pagreitina džiūvimą, bet yra labai neekologiškos. Visas ekologiškas aliejavimo darbas tuomet nueis vėjais.

Su bičių vašku maišytas linų aliejus džiūna 3-4 paras.

Pradžioje reikia pašildyti vašką, o po to – linų aliejų. Abiejų medžiagų užvirinti nereikia, sumaišymo metu jos neturi būti karštos.

BIČIŲ VAŠKAS

Vaško sluoksnis medienos paviršių ne tik sustiprina, bet ir dailiai paryškina jos struktūrą. Vaškas dar geriau atstumia drėgmę ir vandenį. Vienintelė vaško bėda – vaškuotos grindys labai traukia dulkes. Todėl didelių horizontalių medinių paviršių geriau nevaškuokite – ant jų lengvai kaupsis dulkės ir purvas.

Įrankiai ir medžiagos:

1) šluostė mažiems ir vidutiniams paviršiams vaškuoti: nespalvota, nedažyta, austa iš natūralios medžiagos;
2) platus plokščias teptukas didelių paviršių dažymui
3) vilnos gabaliukas, vilnonis skuduras
4) du puodai
5) bičių vaškas

1. Jeigu bičių vašku impregnuoti reikia didelius medinius paviršius, vašką dviejuose puoduose rekomenduojama atsargiai, kaip ir linų aliejų, pašildyti. Į didesnį puodą pilamas karštas vanduo – į mažesnį – vaškas.

SVARBU. Būtina žinoti, kad kaitinti reikia labai atsakingai. Jeigu vandenį kaitinsite ant ugnies, bičių vaškas gali lengvai užsiliepsnoti. Ir patyrę, ir nepatyrę impregnuotojai atviros ugnies privalo vengti.

2. Šiltu vašku mediena impregnuojama vašką užtepus plokščiu plačiu teptuku. Dažoma pagal pluoštų linijas.

3. Mažesnius medinius paviršius galima impregnuoti šaltu bičių vašku. Tuomet gaisro rizikos nebelieka.
Šaltu vašku impregnuojama su nedažyta natūralios medžiagos šluoste. Vaškas į medieną įtrinamas audiniu. Vaškavimo kryptis – pagal medienos plaušus.

4. Pirmasis vaško sluoksnis paliekamas vienai parai išdžiūti.

5. Kitą dieną paviršius vėl vaškuojamas. Paprastai šaltu būdu vaškuojama dviem sluoksniais. Daugiau sluoksnių reikės, jeigu norima, kad dirbinys blizgėtų ypatingai.

6. Po to, kai paskutinis vaško sluoksnis galutinai išdžius, vaškuotą paviršių reikia nupoliruoti vilnos audiniu. Vilna taip pat turi būti nedažyta ir natūrali.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis