Gyvenamosios patalpos namo palėpėje: ką svarbu žinoti?

Individualaus namo savininkui toks klausimas nekyla, nes tik nuo jo paties norų ir galimybių priklauso sumanymo įgyvendinimas. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais. Todėl neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Vengdami galimų problemų, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) konsultantus daugiausia ir kreipiasi daugiabučių namų gyventojai.

Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai bendraturčiai nesutaria, tokio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką gali nustatyti teismas.

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į visą palėpę ar jos dalį pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus, jeigu ji nebuvo oficialiai išmatuota (inventorizuota) ir nenustatyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko dalis. Atlikus šiuos matavimus, neįrengta palėpė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre (NTR) kaip atskira bendrosios dalinės nuosavybės patalpa.

Tuomet kiekvienas namo buto ir kitų patalpų savininkas įgyja neįrengtos palėpės dalį – tampa patalpos dalies savininku ir gali ja disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti ir pan.). Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, turi būti bendraturčių susitarimas dėl palėpės plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis. Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR. Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus–atsisakymus savo dalies. Toks atsisakymas turi būti patvirtintas notaro, sudarant pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartį ar kitą lygiavertį dokumentą, kuris suteiks teisę asmeniui valdyti ir naudoti jau jam priklausančią patalpų dalį.

Taigi, tik tinkamai sutvarkius teisinius reikalus, galima imtis gyvenamųjų patalpų įrengimo statybos darbų. Šiame etape taikytini statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai priklauso nuo to, kokiai statybos rūšiai priskiriami atliekami darbai, ar pastatas nėra įregistruotas kultūros vertybių registre, kokioje vietovėje yra pastatas, jei įrengiant palėpę bus keičiama pastato išvaizda (pvz., įrengiami stoglangiai), ir kt. Šios aplinkybės lemia statybą leidžiančio dokumento reikalingumą, atitinkamas statybos užbaigimo procedūras.

Norint įregistruoti nuosavybės teisę į naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą ar esamo buto kadastro duomenų pakeitimus dėl palėpėje įrengtų papildomų patalpų, VĮ Registrų centrui kartu su prašymu būtina pateikti kadastrinių matavimų bylą ir statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis