Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kaip neįsileisti pelėsio į namus?

Kad namuose atsirado pelėsis, kartais galima spręsti ne tik iš ant įvairių paviršių atsiradusių juodų, pilkų, žalsvų ar kitos spalvos dėmių bei blogo kvapo, bet ir iš tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui: galvos skausmo, jos svaigimo, sutrumpėjusios dėmesio koncentracijos, alergijos simptomų. Taigi pelėsis yra itin nelaukiamas, toksiškas namų svečias, kurio reikia stengtis visais būdais išvengti.

Trumpai apie pelėsį

Pelėsiai – mikroskopiniai augalai-parazitai. Biologiškai jie yra grybai. Pelėsiai dauginasi sporomis, kurios nuo menkiausio skersvėjo lengvai pasklinda ore ir patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas gali sudygti.

Būtiniausia sąlyga pelėsių kolonijai susidaryti – drėgmė (oro drėgnumas virš 60 %). Be drėgmės, pelėsio atsiradimui yra būtinos šios sąlygos: tinkama temperatūra bei bloga oro apykaita. Taip pat pelėsiai mėgsta purvą, kuo nešvaresnės patalpos, tuo daugiau bakterijų ir tuo daugiau grybelių.

Pelėsiai gali augti ant įvairiausių paviršių: medienos, popieriaus, dažų, plastiko, kartais net ant stiklo. Namų erdvėje pelėsis dažniausiai atsiranda vonios kambariuose, tualetuose, virtuvėse, rūsiuose, nes šiose patalpose yra visos reikalingos sąlygos jų kolonijai augti.

Dažnai nutinka taip, kad pelėsio problema suvokiama kaip estetinė, tačiau iš tiesų daug rimtesnė problema yra neigiamas poveikis žmogaus sveikatai. Pelėsiai išskiria alergenus, dirgiklius ir kartais toksinus, dėl kurių galima rimtai sunegaluoti.

Prevencinės priemonės

Kova su pelėsiu nėra lengva, todėl jei įmanoma, geriau imtis visų prevencinių veiksmų, kad šis namuose tiesiog neatsirastų.

*Pirmiausia, reikia stebėti drėgmės lygį namuose, jis neturėtų viršyti 60 procentų. Jeigu jaučiate ar tiesiog nerimaujate, kad namuose yra padidėjęs drėgmės lygis, galite įsigyti higrometrą (drėgmėmatį) ir pasitikrinti tokiu būdu.

*Drėgmės lygį galite kontroliuoti vėdinant gyvenamąsias patalpas, tai reikia daryti kelis kartus per dieną.

*Virtuvę vėdinti patariama dar dažniau, taip pat joje turėtų būti įrengta tinkama trauka.

*Kalbant apie vonią, idealu jei joje yra langas ir galite ją pravėdinti tokiu būdu, tačiau jeigu jo nėra, tada vonios kambario duris dažniau reikėtų laikyti neuždarytas, taip pat vonios patalpose rekomenduojama įrengti vėdinimo sistemą.

*Baigus skalbti, nepatariama kambariuose džiovinti skalbinių, taip pat nereikėtų dėti ir kabinti į spintą drėgnų drabužių.

*Visuose kambariuose reikia apžiūrėti tas sienų vietas, prie kurių glaudžiasi baldai (jei yra galimybė, patartina palikti oro tarpą tarp sienos ir baldų).

*Rekomenduojama periodiškai patikrinti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, stebėti ar neteka vanduo.

*Taipogi reikia patikrinti, ar lietvamzdžiai ir drenažo sistemos nėra pažeistos ar užsikimšusios ir tinkamai atlieka savo funkcijas.

*Rūsį, į kurį skverbiasi drėgmė, patartina hidroizoliuoti (tinka tepimo, montuojama, klijuojama arba įsiskverbianti hidorizoliacija).

*Rūsyje taip pat dera patikrinti, ar sienose ir grindyse nėra jokių įtrūkimų bei plyšių, jei jų yra, reikia juos tinkamai užtaisyti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?