Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Energiškai efektyvūs langai: ką apie juos reikia žinoti?

Pasyvus, mažai energijos sunaudojantis namas vis dažniau tampa diskusijų objektu. Visi norėtų tokiame name gyventi, bet mažai kas dar iš tikrųjų supranta pagrindinius šio namo principus ir jų teikiamą naudą. Vienas esminių sprendimų projektuojant pasyvų namą – energiškai efektyvūs langai. Taigi kokius langus pasirinkti, kurie padėtų efektyviau išnaudoti energiją?

Langų vaidmuo pasyviame name

Kaip rašoma spaudos pranešime, pasyvus namas – tai aukščiausios kokybės energiją taupantis pastatas, šildymo energijai sunaudojantis 15 kWh ir mažiau kvadratiniam metrui per metus. Pasyvaus namo tikslas – užtikrinti aukščiausią pastato kokybę ir atsinaujinančios energijos naudojimą. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis teigia, kad pastatas gali atitikti A, A+, A++ klasę, bet pasyvus jis bus tik tada, jei atitiks esminius pasyvaus namo kriterijus: pastato apšiltinimo, sandarumo, šilumos tiltelių, šildymo ir vėsinimo sistemų bei energiškai efektyvių langų, kurie turi būti tinkamai orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu.

Pasak A. Vaičiulio, langų pasirinkimas – vienas svarbiausių uždavinių statant atsinaujinančiais energijos šaltiniais gyvuojantį pastatą, nes pro langus ir prarandama, ir sugrąžinama daugiausia šilumos. „Statant pasyvų namą langams taikomi labai aiškūs reikalavimai: jie privalo būti su trijų stiklų stiklo paketais, langų šilumos laidumo koeficiento reikšmė „U“ lygi 0,8 W/m2K arba dar mažesnė, o saulės spinduliuotės pralaidumo reikšmė g=50-55 arba didesnė. „U“ reikšmė nurodo, kiek šilumos pro langus prarandama (daugiausia jos išeina pro lango rėmus), o „g“ reikšmė – kiek šilumos pro lango stiklą į patalpą sugrįžta,“ – teigia A. Vaičiulis.

Pasak eksperto, jei sumontuoti tinkami langai ir projektuojant namą pakankamas langų plotas numatytas pietinėje pusėje – pastate galima pasiekti nulinį šilumos balansą, kai į namą per stiklo plotus pateks tiek šilumos, kiek pro lango konstrukciją jos yra išleidžiama. O sumontavus ypatingai šiltus langus – šilumos balansas gali būti ir pliusinis.

A. Vaičiulis taip pat pataria ypatingą dėmesį skirti langų montavimui. „Lango montavimo vietos turi vieną didžiausių šilumos tiltelių skaičių, todėl šį procesą turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai, o montavimui turi būti naudojamos itin kokybiškos sandarinimo medžiagos. Nuo to, kokie langai bus pasirinkti ir kaip jie bus sumontuoti, priklauso didžioji dalis pastato energinio efektyvumo“, – teigia A. Vaičiulis.

Kuo daugiau stiklo – tuo daugiau šilumos?

Didžiausios langų gamybos įmonės Lietuvoje „Megrame” generalinis direktorius Šarūnas Magelinskas sako, kad susidomėjimas energiškai efektyviais langais pastaraisiais metais ypatingai jaučiamas. Minėta bendrovė neseniai langų rinkai pristatė naujieną – pirmuosius Lietuvoje A++ klasės langus, kurie sukurti bendradarbiaujant su pasaulyje gerai žinomu Vokietijos profilių gamintoju ir skirti būtent energiją taupantiems namams.

Energijos taupymas – šiuo metu pagrindinė tema namų statyboje. Reaguojame į rinkos poreikius ir savo klientams jau galime pasiūlyti langus su unikalia patentuota technologija. Svarbiausi rodikliai, į kuriuos atsižvelgėme vystydami naują produktą – itin mažas lango šilumos laidumo koeficientas ir galimybė turėti didesnius lango stiklo plotus“, – sako Š. Magelinskas.

Pasak , Š. Magelinsko pasyviems namams pritaikyta technologija neapsiriboja mažiausiu šilumos laidumo koeficientu – daug dėmesio skiriama ir saulės spinduliuotei, kuri ateina per stiklą. „Pasyviems namams pritaikyta technologija, leidžia sumažinti lango rėmą ir palikti daugiau erdvės stiklui. Tokie langai gali būti montuojami paslepiant didesnę rėmo dalį į apšiltinimo medžiagą, taip dar labiau išplečiant stiklo plotą. Tokiu būdu pastatas natūraliai gali gauti daugiau šilumos ir mažiau jos bus prarandama per šalčiausią lango dalį – rėmą“, – sako specialistas.

Investicija, kuri padeda sutaupyti

A. Vaičiulis sako, kad didžiausias mitas apie pasyvaus namo statybą – didelė kaina. „Pasyvūs namai antrinėje rinkoje kainuoja 30 proc. brangiau, bet pasyvaus namo statyba, lyginant su A klasės pastatu, kuris Lietuvoje jau yra privalomas kaip standartas, gali būti brangesnė labai nedaug – nuo 1 iki 5 proc. Todėl tokius namus sunku nupirkti, bet labai lengva parduoti. Pasyvus namas – tai protingų sprendimų visuma, todėl didžiausią vaidmenį čia atlieka teisingas namo suprojektavimas, išnaudojant visus resursus“, – teigia A. Vaičiulis.

Pasak eksperto, didžiausią dėmesį reikėtų skirti tinkamam pasyvaus namo projektavimui, nes šiame etape yra padaromos didžiausios klaidos, kurias vėliau taisyti jau būna ir per vėlu, ir per brangu. O protingas projektavimas leidžia sutaupyti. „Bendras pasyvaus namo energijos balansas nustatomas specialiomis projektavimo programomis, kurios leidžia planuoti atskirų namo dalių vertes. Tarkime, jei sudėsite daugiau langų šiaurinėje pusėje, jums reikės kompensuoti šilumos praradimą didesniais langų plotais pietinėje pusėje, jei tai įmanoma, arba prarastą energiją tiesiog pagaminti. Kuo daugiau stiklo ploto su energiškai efektyviais rėmais – tuo mažiau reikės apšiltinimo medžiagų visam namui“, – teigia A. Vaičiulis.

Š. Magelinskas pritaria šiai nuomonei ir teigia, kad langai su ypač aukštomis energinio naudingumo savybėmis – maža „U“ verte ir didesniais stiklo plotais – leidžia taupyti energiją, kuri skirta namams apšildyti, todėl tampa ilgalaike investicija į ateitį. „Brangstant ištekliams ir nuolat didėjant šilumos sąskaitoms, šiandien išleista suma A++ energinės klasės langams pasyviame name apytiksliai atsipirktų jau per pirmuosius 2-3 langų eksploatacijos metus“, – sako Š. Magelinskas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?