Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kokių klaidų vengti įsirengiant pirtį?

Pirtis – universalus vandens malonumas, kuriuo gera mėgautis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vasarą, šiek tiek atitolus nuo darbų, yra gerai užsiimti projektais, kuriems žiemą nebuvo laiko. Pirties įsirengimas – vienas iš tokių galimų projektų. Kad šis darbas būtų kuo sklandesnis, verta pasimokyti iš dažnai pasitaikančių klaidų.

Konstrukcijos klaidos

Pirties konstrukcijos klaidos paprastai yra susijusios su drėgme. Dažnai įsirenginėjant pirtį daug dėmesio yra skiriama tam, kad drėgmė iš pirties neprasiskverbtų į kitas patalpas, dėl šios priežasties į sienas yra pridedama aliuminiu dengto popieriaus. Tačiau dažnai nutinka taip, kad yra užmirštama pasirūpinti pirties viduje esančia mediena. Neapsaugota mediena laikui bėgant ima pūti.

Jautriausia puviniui pirties konstrukcijos vieta – apačia (iki 20 cm aukščio). Taip yra todėl, kad maudantis šioje zonoje stovi šaltas ir drėgnas oras. Kad galima būtų išvengti medienos puvimo šioje vietoje, galima naudotis suomių patirtimi – garinėse įrengti 30 cm aukščio grindjuostę iš plytelių, arba kitų drėgmei atsparių medžiagų. Ekspertai sako, kad net 10 cm aukščio grindjuostė gali padėti apsaugoti dailylentes nuo supuvimo.

Kita su pirties konstrukcija susijusi klaida – netinkamos medienos pasirinkimas. Neteisinga manyti, kad kietmedis (ąžuolas ar beržas) yra tinkamiausia medžiaga pirčiai. Iš tiesų kietmedis lėčiau įšyla ir tokiai pirčiai įšildyti reikia daugiau šiluminės energijos. O štai lengvesnė ir retesnė mediena, palyginus ją su kietmedžiu, greičiau įšyla ir nepasidaro tokia karšta. Pirčiai tinka lietuviškos liepos, drebulės, juodalksnio mediena. Taip pat tinka itin lengva raudonojo Kanados kedro ir afrikietiška abači mediena.

Shutterstock

Vėdinimo klaidos

Savaime suprantama, kad vėdinimas pirtyje yra be galo svarbus. Visgi neužtenka joje padaryti skylę ir tikėtis, kad to pakaks. Svarbu suprasti, kad oro judėjimas pirtyje turi vykti ratu. Pirmas oro judėjimas turi vykti taip: oras nuo krosnelės turi atiduoti šilumą, nusileisti kitoje pirties pusėje, pritekėti prie krosnelės, ten sušilti ir vėl į viršų. Antras oro judėjimas pirtyje – į garinę ir iš jos (garinėje oras turi pasikeisti 4, 6 arba 8 kartus per valandą).

Klaidos galinčios sukelti gaisrą

Gaisro pavojus pirtyje kyla dėl trijų priežasčių: dūmtraukio, krosnelės arba apšvietimo problemų. Įsirenginėjant pirtį labai svarbu vadovautis būtinais priešgaisrinės saugos reikalavimais. Montuojant bet kokią krosnelę, būtina laikytis saugos atstumų, kurie yra nurodyti krosnelės instrukcijoje. Krosnelę ir dūmtraukį reikia reguliariai valyti. Taip pat aktualu žinoti, kad tinkama krosnelė pirtį turi įšildyti ne greičiau kaip per 40 minučių. Be viso to, svarbu pasirūpinti, kad įtampa į šviestuvus būtų atvesta tik tinkamais laidais.

Shutterstock

Klaidos renkantis krosnelę

Renkantis krosnelę, dažniausiai pasitaikanti klaida – netinkamai parinktas galingumas. Renkantis šį prietaisą, reikia atsižvelgti į pirties dydį, jos apšiltinimą, ventiliaciją. Pavyzdžiui, jeigu jūsų pirtyje yra įrengta priverstinė ventiliacija, tikriausiai reikės galingesnės krosnelės.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu ne akmenų kiekis krosnelėje, o juose sukauptas šilumos kiekis. Ekspertai dažnai rekomenduoja rinktis krosnelę su uždaru akmenų konteineriu, nes atviri virš degimo kameros arba kaitinimo elementų esantys akmenys ne visi įkaista iki 200 laipsnių, o uždarame konteineryje akmenys įšyla iki 350 laipsnių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?