Skaitytojo patirtis: kaip pasistatyti šiaudinį namą

Norėdamas pabėgti iš miesto ir dirbti bei gyventi gimtinėje, Mantas Kriauza nusprendė įkurti sodybą Šventosios upės pakrantėje.

„Ieškodami žemės sklypo, kuriame galėtume gyventi ir dirbti, mąstėme, jog pirmą namą statysime rąstinį. Taip, betyrinėjant rąstinių namų privalumus ir trūkumus, viename žurnale pastebėjome nedidelį straipsnį apie šiaudinius namus. Ėmėme lyginti kainas, žmonių atsiliepimus ir galimybę pasistatyti patiems“, – pasakojo M. Kriauza.

Namo statybos

Statyti molio ir šiaudų namą M. Kriauza su šeima pradėjo 2013 m. birželį. Namui buvo parinkti juostiniai pamatai, kadangi po namu jis norėjo turėti nedidelį rūsį.

„Gruntas pas mus smėlis, tad pamatui vietą išsikasti buvo nesunku. Pamatams šiltinti naudojome 10 cm storio putų polistirolo plokštes, jas iš karto tvirtinome prie klojinių. Pamato liejimo darbams į pagalba atvyko giminaičiai, tad užtrukome tik vieną dieną, viską darėme dviejų betono maišyklių pagalba“, – sakė M. Kriauza.

Išliejus pamatus, maždaug po mėnesio prasidėjo namo karkaso statybos darbai. Anot M. Kriauzos, po pamatų liejimo šis darbas atrodė lengvas ir kartu labai smagus, nes ryškėjo būsimo namo kontūrai. Jau anksčiau susipirkę langus, jiems karkase paliko atitinkamas nišas.

„Prieš uždengiant stogą difuzine plėvele, reikėjo iškelti kaminą, šio darbo, kaip pirmo rimto iššūkio šiose statybose, ėmėsi mano tėtis. Nepraėjus savaitei, jau galėjome uždengti stogą plėvele, tapo nebebaisu dirbti ir per lietų. Antrame aukšte suklojome juodgindes ir užtvarkėme skliautus, taip susikurdami erdvę, kurioje galėjome pailsėti esant blogam orui, o vėliau net ir gyvenome kol temperatūra nenukrito žemiau nulio“, – prisiminė M. Kriauza.

Stogo dangai šeima pasirinko beasbestinį šiferį, kadangi skardinis buvo nepatrauklus dėl keliamo triukšmo, o bituminės čerpės – per brangios.

„Vėliau buvo imtasi ruoštis šiaudų kitkų dėjimui į sienas, čia ir susidūrėme su pirmais nenumatytais sunkumais. Visos kitkos buvo blogai supresuotos, tad reikėjo iš naujo perrišti, tas atėmė daug laiko. Dėjimas į sienas ir presavimas taip pat atėmė daugiau laiko nei tikėjomės, todėl prieš žiemą spėjome sudėti tik langus ir duris, o molio tinkavimo pradžią palikome kitiems metams“, – pasakojo M. Kriauza.

Žiemą darbai nenutrūko: „Pasistatėme krosnelę, kurios dėka žiemą galėjome šiltai dirbti antrame aukšte. Stogą ir skliautus apšiltinome mineraline vata Knauf TP115, su šiuo produktu darbai ėjosi lengvai. Skliautus ir palėpės atitvaras uždengėme gipso kartono plokštėmis, o lubas iškalėme medinėmis dailylentėmis. Atėjus pavasariui darėme gręžtinius poliukus pirmojo aukšto grindims su 60 cm vėdinamu pogrindžiu, tuo pačiu iškasėme nedidelį rūsį.“

Nedidelio rūsio kasimą M. Kriauza prisimena kaip sunkų ir pavojingą darbą, kadangi smėlio nuošliaužos vis užpildavo duobę. Taip pat nerimą kėlė pamatai, kasant rūsį buvo baisu juos išjudinti, tačiau darbai pavyko sėkmingai. Sumontavę grindų konstrukciją iš karto prie jos pritvirtino vandentiekio ir nuotėkų šalinimo sistemas.

„Atšilus orams pradėjome sienų tinkavimą molio ir smėlio mišiniu. Pirmiausia pirmu sluoksniu nutepėme vidaus sienas, nes jos ilgiau džiūsta, po to sekė lauko sienos. Antram tinko sluoksniui prie molio ir smėlio prisidėjo smulkinti šiaudai, jų dėjome daug. Trečias tinko sluoksnis dar laukia šią vasarą. Jeigu į pagalba atskuba giminaičiai, tai per dieną galima nutinkuoti daugiau nei puse namo“, – tikino M. Kriauza.

Ilgai M. Kriauza dvejojo ties šulinio kasimu – samdyti profesionalus ar kasti patiems? Tačiau gavę kasimo įrangą jie nusprendė kasti patys. Darbas taip pat buvo su iššūkiais, pusiaukelėje buvo aptiktas vienas didelis akmuo, tačiau jis nebuvo didesnis nei šulinio žiedų skersmuo, tad su rimtesne technika jį pavyko ištraukti.

„Taip pat svarstėme ir dėl krosnies statymo, ieškojome krosnių meistrų, bet jų pasiūlytos darbų kainos mums buvo per brangios, tad susiradę internete krosnių brėžinius prisitaikėme juos sau ir per 20 dienų susilipdėme krosnį su duonkepe. Puikiai šildo namus ir dar galima skanaus maisto pasiruošti“, – sakė M. Kriauza.

Anot M. Kriauzos, molio ir šiaudų namo statybos ir įrengimo kaina ženkliai nesiskyrė nuo tradicinės statybos, kartu su buitine technika ir medžiagomis, išlaidos neviršijo 17 tūkst. eurų: „Mes visas statybines medžiagas pirkome tik patikrinę ar kiti pardavėjai neturi tos pačios prekės už mažesnę kainą. Žinant kiek viskas kainuoja kitur, tapdavo lengviau nusiderėti, taip sutaupant nemažą dalį lėšų.“

„Rezultatu jau dabar esame patenkinti, džiaugiamės namą statęsi patys, nes statybos praplėtė žinias ir padidino pasitikėjimą savo jėgomis“, – tikino M. Kriauza.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis