Ekspertai pataria, kaip paprastai ir greitai nudažyti fasadą

Dažyti namų fasadai kol kas viena populiariausių namų apdailų, o vasaros pradžia yra puikus metas namo fasado atnaujinimui. Bet prieš imdamiesi darbo, iš pradžių sužinokite apie tai kuo daugiau.

Fasado ruošimas


Kuo geriau dažymui paruošite fasado paviršių, tuo ilgiau jis džiugins akį, bus lygus, atrodys estetiškai, saugos sienas nuo neigiamo atmosferos poveikio. Geriausia dažyti lygų, sausą, tankų, vienodai sugeriantį paviršių. Ar jūsų namo sienos tokios, galima sužinoti paprastai: prilipinkite prie jų didelį gabalą permatomos lipnios juostos ir, luktelėję kokią minutę, atplėškite. Jeigu kartu su juosta neatitrūko paviršiaus dalelių, vadinasi, jį galima gruntuoti ir dažyti. Jeigu ant juostos matyti prilipusių dalelių, teks padirbėti papildomai.


Jei namo sienos anksčiau buvo dažytos, visus suskeldėjusius, trupančius senus dažus reikia pašalinti metaliniu šepečiu. Jei tokie defektai apima didelį plotą, tikslingiau nuvalyti dažų sluoksnį nuo viso fasado paviršiaus. Tai galima daryti mechaniškai (metaliniu šepečiu ar smėlio srove) arba cheminiu būdu (įvairiais tirpikliais). Mechaninis būdas greitesnis, bet šiek tiek pažeidžia paviršiaus struktūrą. To galima išvengti pasirinkus cheminį valymą, tačiau šis užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau.


Nuplaukite dulkes ir nešvarumus. Jeigu fasadas pažeistas pelėsio, kerpių ar grybelio, apdorokite sugadintas vietas specialiu fungicidiniu preparatu, po to perplaukite vandeniu.


Gruntavimas ir lyginimas


Labai svarbu kruopščiai padengti dažymui ruošiamą paviršių gruntu, mat jis įsiskverbia į paviršių, taip jį sutvirtindamas, pagerina sukibimą su dažais ir sumažina jų įgėrimą – taigi ir sąnaudas. Čia tikrai neverta taupyti. Patikimiausia dengti dviem sluoksniais, paliekant kiekvieną jų visiškai išdžiūti – mažų mažiausia 6 valandas.


Grunto pasirinkimas priklauso nuo to, koks yra lauko sienų paviršus. Ruošdami dažymui medinį fasadą, kruopščiai padenkite visą paviršių antiseptiniu gruntu, šitaip užkirsdami kelią pelėsiui, mėliui, puvimui ir graužikams. Sakingas ir šakotas vietas nepakenks padengti specialiu blokuojančiu gruntu.


Tinkuotoms sienoms geriausia pasirinkti giluminį gruntą, kuris sustiprina porėtus paviršius, suvienodina jų įgeriamąsias savybes, sumažina dažų sąnaudas. Jei tinkas visiškai šviežias, geriausia jį, prieš pradedant ruošti dažymui, palikti subręsti mažiausiai 30 dienų.


Betoniniams, lygiems, nesugeriantiems paviršiams geriausia naudoti kontaktinį gruntą, pagerinantį sukibimą su dažais. Smarkiai porėtiems, emulsiniais, kalkiniais ar kreidiniais dažais, silpnu glaistu dengtiems paviršiams geriausia pasirinkti specializuotą skvarbųjį gruntą, kuris įsigeria ypač giliai ir gali surišti problemines, trapias vietas.

Metalines detales padenkite antikoroziniu gruntu.


Gruntuotos sienos sugeria mažiau vandens iš išorės, tačiau nekliudo išsiskirti garams iš vidaus. Šitaip mažėja sienų drėgnumas, tikimybė dėl to atšokti ir nuo temperatūrų kaitos sutrūkinėti dažams, atsirasti pelėsiui. Taip apdorotas sienas lengviau padengti dažais, nes jie pasiskirsto tolygiau, todėl jų reikia mažiau.


Po pirmojo grunto sluoksnio pats metas užtaisyti visus nelygumus ir įtrūkius. Gruntas pagerina glaisto kibimą prie paviršiaus, apsaugo jį nuo trupėjimo. Jeigu glaistyti reikia keliais sluoksniais, nepakenks prieš kiekvieną dengimą sutepti reikiamą vietą gruntu ir palikti jį išdžiūti.


Jei mediena turi puvinių, išpjaukite juos ir pakeiskite naujais intarpais. Nelygumus užglaistykite medienai skirtu produktu, nušlifuokite taisytas vietas ir jas taip pat nugruntuokite.


Kaip pasirinkti tinkamą glaistą? Žinomi gamintojai paprastai siūlo visus apdailai reikalingus papildomus produktus, kurių savybės jau suderintos su dažų savybėmis. Prisiminkite vieną patikimą taisyklę: jei renkatės lateksinius dažus, glaistas taip pat turėtų būti lateksinis, jeigu akrilinius – glaistas irgi turėtų būti tos pačios rūšies. Toks derinys garantuoja kokybiškesnį sienos padengimą ir ilgesnį dažų gyvenimą.


Dažų pasirinkimas


Fasadinių dažų pagrindinė paskirtis – apsaugoti pastato išorę nuo kritulių poveikio. Jie turi būti hidrofobiški, atsparūs mechaniniams ir cheminiams pažeidimams, ir, jeigu tai aukštos kokybės produktas, neleisti veistis mikroorganizmams. Blizgūs dažai geriau atstumia nešvarumus, o ant tamsesnių atspalvių mažiau matyti dulkės.


Visi dažai gaminami iš trijų sudedamųjų dalių:

rišiklis užtikrina sukibimą su jais dengiamu paviršiumi ir jų plėvelės formavimąsi;

pigmentas atsako už spalvą;

skiediklis – už tirštumą (paprastai tai vanduo arba vaitspiritas).


Organiniuose (akriliniuose, alkidiniuose ir lateksiniuose) dažuose rišamoji medžiaga yra polimeras, gaunamas iš naftos produktų ar augalinių aliejų, neorganiniuose – dažniausiai kalkės, cementas ar skystas stiklas (silikatas). Tarp tokių dažų populiarūs silikoniniai ir silikatiniai, nes jie neformuoja plėvelės ant dengiamojo paviršiaus, kaip kad organiniai. Jie susigeria į pagrindą, šitaip leisdami fasadui kvėpuoti, todėl labai dažnai naudojami silpno tinkavimo (kai cemento kiekis tinke mažesnis nei 20 proc.), kreidiniams paviršiams dažyti.


Naujos sienų apdaila


Naujus medinius namų fasadus galima padengti keliais atspalvį suteikiančio antiseptiko sluoksniais ir iš viso nedažyti. Yra permatomų antiseptikų, išryškinančių medienos tekstūrą, ir nepermatomų, uždengiančių raštą, bet paliekančių struktūrą. Tereikia prisiminti, kad kuo skaidresnė danga, tuo mažiau ji apsaugo pagrindą nuo UV spindulių.


Jei vis dėlto nutarėte dažyti, galima rinktis akrilinius, lateksinius arba alkidinius dažus. Svarbu, kad jie būtų elastingi ir laidūs vandens garams, mat medis yra gyvas ir visuomet truputį vaikšto, keičiantis drėgmės santykiui.


Renkantis dažus betoniniam fasadui, svarbu atkreipti dėmesį į jų pH reikšmę, kuri turi būti didesnė nei betono, antraip dažai ištrauks iš betono druskas, o tai gali pagreitinti metalinės armatūros irimą ir spalvos blukimą. Betoninėms sienoms rekomenduojama rinktis druskoms atsparius vandeniu arba organiniais skiedikliais skiedžiamus akrilinius dažus su silikatiniais priedais.


Jeigu namo sienos apšiltintos akmens vata, joms skirti dažai turėtų pasižymėti geru laidumu vandens garams (difuzija). Paprastai tokiu atveju pasirenkami mineraliniai dažai. Polistireniniu putplasčiu apšiltintiems fasadams galima rinktis ir silpniau garams laidžius akrilinius dažus.


Perdažymas


Jeigu fasadas jau buvo dažytas, geriausia, kad naujų ir senų dažų pagrindas būtų suderintas: akrilinis su akriliniu, lateksinis su lateksiniu, alkidinis su alkidiniu, aliejinis su aliejiniu. Tai pagerina sluoksnių tarpusavio sukibimą, tolygesnį padengimą ir pailgina tarnavimo laiką.


O kaip nustatyti, kokiais dažais dengtos Jūsų namo sienos? Patrinkite senus dažus švitriniu popieriumi, pakrapštykite mentele:

vandeniu skiedžiami dažai (akriliniai ar lateksiniai) pasiliks ant abrazyvo;

aliejiniai ar alkidiniai – nubyrės krestelėjus;

lateksinių dažų plėvelė elastinga, o gabaliuką sudeginus, pasklinda degančios plastmasės kvapas. Šie dažai nuo amžiaus skeldėja išilgai dengimo krypties;

Aliejiniai dažai skeldėja tinkleliu – išilgai ir skersai dažymo krypties. Jie neįsigeria į paviršių, taigi juos galima valyti mentele;

Neorganiniai dažai trupa dulkėmis, organiniai atsiknoja gabalais.

Dažant anksčiau dažytus paviršius, reikėtų laikytis trijų taisyklių:

1. Būtina kruopščiai pašalinti visus pažeistus ir trupančius fragmentus, nuplauti ir nusausinti paviršių.

2. Organinius dažus galima tepti ant neorganinių, bet negalima to daryti atvirkščiai – neorganinių tepti ant organinių.

3. Naujuosius dažus rekomenduojama pasirinkti sodresnio atspalvio nei buvo senieji, o juos dengti ne mažiau kaip 2–3 sluoksniais.


Dažų kiekio skaičiavimas


Apskaičiavę sienų plotą (be langų ir durų), padauginkite jį iš išeigos vidurkio vienam litrui. Šis skaičius paprastai būna ant pakuotės ir parodo, kokį plotą galima padengti vienu litru dažų, dengiant vienu sluoksniu. Kadangi sluoksniai bus keli, padauginkite gautą skaičių iš sluoksnių kiekio ir pridėkite 10 proc. atsargai. Gautas skaičius rodys, kiek litrų dažų prireiks namo fasadui.


Dažymas


Visus fasado elementus, kurių nenorite dažyti, nuimkite; ko negalite nuimti – uždenkite, kad neišsiteptų.

Pasidomėkite oro prognoze. Venkite pradėti darbus, jei ateina šalčiai, kaitra, vėtra ar lijundra. Jei bus pernelyg karšta ir vėjuota, iš dažų per greitai išgaruos jų sudėtyje esantis vanduo ir nesusiformuos pakankamai tvirta danga.


Pasirinkite vidutinės temperatūros, sausas, debesuotas vasaros dienas. Geriausia, kai dažomas ir džiūnantis paviršius negauna tiesioginių saulės spindulių. Optimaliausia temperatūra 15–28 °C (šilumos), o santykinė oro drėgmė – ne didesnė nei 80 procentų.


Nerekomenduojama dažyti vakare, nes naktį iškritusi rasa pavers blizgų paviršių matiniu.


Dažyti fasadus galima purkštuvu, voleliu ir teptuku. Volelio šerelių ilgį pasirinkite pagal paviršiaus struktūrą – kuo jis lygesnis, tuo trumpesnių šerelių reikia. Teptuką naudokite sunkiausiai prieinamoms vietoms ir kraštams, o volelį ar purkštuvą – likusiam plotui.


Pradėkite dažyti nuo viršaus, nuo stogo kraigo. Medinius fasadus denkite medienos pluošto kryptimi (ypač kruopščiai padenkite lentų galus, jie sugeria daugiausia drėgmės), tinkuotus ir betoninius – pramaišiui: vertikaliai, horizontaliai ir įstrižai, persidengiančiomis juostomis, nepalikdami įpusėto sluoksnio. Jeigu naudosite purkštuvą, pasirūpinkite, kad dažai nebūtų per tiršti. Paprastai reikiamas tirštumas nurodomas purkštuvo instrukcijoje.


Stenkitės, kad sluoksniai nebūtų per stori – geriau laikosi du ploni nei vienas storas. Jei prireiks pertraukos, pabaikite dengti vieną dažų sluoksnį ir tik tada sustokite. Prieš antrą sluoksnį leiskite pradžiūti pirmajam – palaukite tiek, kiek gamintojas rekomenduoja (nurodymus rasite ant pakuotės). Per pertrauką teptuką ir volelį galima sandariai uždengti polietilenu, tada dažai ant jų neuždžius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis