Puvimo priežastys:
* drėgna ir šilta aplinka;
* pakankamas deguonies kiekis;
* pačios medienos vidinis drėgnumas viršija 18-20 proc.
Visi šie faktoriai medienoje skaitina įvairių rūšių grybelių veiklą. Dažnai puvinys gali įsimesti dar kirtimo vietose į šviežiai nukirstus arba sandėliuose į medienos rietuves sukrautus rąstus. Mediniai pastatai nukenčia nuo baltojo trobagrybio.
PUVINIŲ TIPAI
Puvinio tipas priklauso nuo fizinių medienos savybių ir parazituojančiojo grybelio rūšies.
Destrukcinis (spalvotasis, rudasis) puvinys
Jo požymiai:
* sumažėja medienos apimtis;
* medienoje atsiranda plyšelių;
* medienos spalva keičiasi į raudoną, rudą ir tamsiai rudą;
* medienos struktūra tampa trapi;
* mediena trupa į kubelius ir kitokius kampuotus gabalėlius, vėliau galutinai sutrupa į miltus.
Korozinis (margasis) puvinys
Puvinio požymiai:
* medienos apimtis nesumažėja, bet pažeistos zonos kaitaliojasi su sveikosiomis;
* medienos pradžioje atsiranda duobelės ir akutės, vėliau jų pluoštai išsisluoksniuoja
* mediena tampa marga: rudame fone išryškėja daugybė baltų dėmių; visos medžiagos spalva žymiai pašviesėja, beveik išbąla.
PUVINIO STADIJOS
Panorus sužinoti, ar puvimo pažeistą medieną dar galima naudoti konstrukcijoms, reikia nustatyti medienos puvinio stadiją. Skiriami 4 medienos sugedimo lygiai.
Pradinė stadija. Grybelių pelėsiai (micelis) medienos paviršiaus dar nepalietė. Medienos struktūra ir patvarumas nepakitę. Tačiau spalva kinta į pilkai žalią, šviesiai melsvą, tamsiai raudonai rudą.
Išsivystymo stadija. Medienoje atsiranda plyšių ir duobelių. Aiškiai matosi micelio pelėsių plėvelė. Rudame fone matomos šviesiai margos dėmės ar juostos.
Galutinė stadija. Mediena visiškai praranda kietumą, lengvai trupa arba skyla skiedromis. Spalva atitinka puvinio tipą.
Mechaninis suirimas. Medienos medžiaga sunyksta, susiformuoja drevė, įduba.
KAIP SUSTABDYTI PUVIMĄ
Užkirsti kelią grybelių sporų patekimui į medžiagą reikia dar gamybos ir sandėliavimo metu. Veikti reikia skubiai, nes ką tik nupjauto medžio drėgnumas siekia apie 40 proc.
Pradžioje medieną būtina padžiovinti. Pramoninis medienos džiovinimas vyksta 80-100 oC temperatūroje. Tokiomis sąlygomis mediena sterilizuojama. Vėliau medieną reikia padengti antiseptikais.
Medinėms konstrukcijoms ir pastatams iš medžio rekomenduojamos tokios papildomos profilaktinės priemonės:
* pamatų hidroizoliacija;
* drenažo sistemos įrengimas, gruntinių vandenų žeminimas ir nuvedimas
* medienos impregnavimas, aliejavimas, lakavimas.
* patikimas stogas, sandari lietaus nuvedimo sistema
* patalpų vėdinimas
* tinkamas sieninių izoliacinių medžiagų sumontavimas, neleidžiantis kauptis kondensatui: garų izoliacijos membrana – viduje, šilumos izoliacija – iš lauko pusės
* rentinio rąstgalių apsauga antiseptikais.
KAIP PUVIMĄ PAGREITINTI
Kartais medienos polinkį puvimui galima panaudoti ir savo naudai. Puvimo greitinimas padės pašalinti didelį kelmą arba nuversti pūvantį negyvą medį.
Kelme arba kamiene išgręžkite kuo daugiau keleto centimetrų gylio kiaurymių. Jose iš karto apsigyvens vabzdžiai, o kritulių metu kaupsis drėgmė. Šie faktoriai spartins medienos celiuliozės irimą, medžiaga nyks žymiai greičiau.
Į kiaurymes galite pabarstyti nuo kitoje vietoje pūvančios medienos grybelių ar jų sporų. Parazitai labai mielai apsigyvens naujame kelme.
Greta kelmo esančią dirvą, patį kelmą galite palaistyti skystomis azoto trąšomis. Tai išprovokuos parazituojančių grybelių atsiradimą ir skatins jų vystymąsi. Kiek vėliau grybelius galima palaistyti pasaldintu vandeniu. Jis stimuliuos populiacijos augimą.
Kelmą vertėtų dažniau laistyti. Tuomet jis greičiau pus. Taip sutaupysite jėgų mechaniniam jo rovimui.
