12 pavėsinės įrengimo idėjų

Galima visaip aptarinėti pavėsinės paskirtį, tačiau tradiciškai ji skirta ramiai pasisėdėti vienumoje, su knyga ar su savo mintimis... Nuošali vieta ir augalų gausa saugo nuo kasdienio šurmulio, o jaukią nuotaiką įdėję šiek tiek pastangų sukuriame patys...

1. Natūralu ir originalu
Įprasto kaimiško stiliaus pavėsinė išties originali. Ji įrengta prisitaikant prie gamtos – kaip dabar madinga pastebėti, remiantis ekologiškumo principu. Svarbiausia – tas principas savotiškai interpretuojamas... Kad natūralumo įspūdis būtų stipresnis, mediena palikta nedažyta ir grubiai apdorota, todėl jos nereikėjo gausiai dekoruoti, be to, stengtasi, kad medžių ar krūmų lapija neužgožtų išraiškingos rąstų faktūros bei įdomios sienų konstrukcijos. Pavėsinė įrengta taip, kad būtų gerai matoma, o priešais esantis tvenkinys netrukdo, o netgi, atvirkščiai – padeda grožėtis ne tik išraiškingu mažuoju sodo statiniu, bet ir jo atspindžiu. Čia derėtų metalinis suolelis, kurio siluetas atkartotų sienų motyvą, būtų lengvas, tarsi permatomas.

Shutterstock nuotr.


Pavėsinės forma paprastai atitinka kraštovaizdžio stilių ir namo architektūrą. Šiame prancūziško stiliaus taisyklingų tiesių linijų sode ir pavėsinė ne apvali, o keturkampė, panaši į mažą namelį. Šalia įėjimo įkomponuotas masyvus lauko vazonas, kuriame visą sezoną gali keistis žydinčios gėlės, suteikiančios spalvų po dideliu medžiu įrengtai poilsio vietai. Aplink augantys krūmeliai sukomponuoti ir suformuoti taip, kad pavėsinė atsidurtų kompozicijos centre – taip pabrėžiama jos svarba kraštovaizdžiui. Ažūrinės sienos sukuria atviresnės erdvės įspūdį: ilsintis ant minimalistinio suolelio nekankina jausmas, lyg būtum patupdytas į narvelį...
Shutterstock nuotr.

Išpuoselėtame sode pavėsinei parinkta vieta, iš kurios atsiveria įspūdingas vaizdas – čia ir tvenkinys, ir akmenų pakrantė, ir į kalnelį kylančių gėlynų panoraminis vaizdas. Aptakios linijos suteikia paslaptingumo, juolab kad pavėsinė įrengta nuošalyje, ir tik pasukus vingiuotu takeliu prieš akis netikėtai atsiveria stilingas sodo statinys – lyg slaptavietė, glaudžiai supama medžių ir deranti prie romantiškos kraštovaizdžio nuotaikos.
Shutterstock nuotr.

Akiai maloni spalva nuotaikingai atrodo net tada, kai nešviečia saulė, o sienos šiek tiek apsaugo nuo vėjų. Pavėsinė visai mažutė, todėl ji stovi prie pat takelio, nes tarp didelių įmantresnių formų augalų pasimestų. Lenkta stogo linija pastatui suteikia lengvumo. Šalia pasodintos levandos ne tik glosto akį – ilsintis pavėsinėje malonus gėlių kvapas padeda atsipalaiduoti.
Shutterstock nuotr.

Aikštelė priešais pavėsinę grįsta žvyru: tai praktiška, nebrangu ir patogu (beje, jį tinka naudoti ir pavėsinės grindims padengti). Iš šonų sukomponuoti gėlynai, dekoratyviai atrodantys ne tik gražiausią vasaros mėnesį, bet ir kitais metų laikais. Iš gėlynų pusės pavėsinė atvira: tai netrukdo žvilgsniui laisvai klaidžioti po sodą ir juo grožėtis. Kita vertus, gan santūrios spalvinės gamos augalai neužgožia statinio, tik jį įrėmina. Ten, kur žvalgytis tarsi nėra ko, pavėsinę dengia ažūrinė medinių lentelių siena.
Shutterstock nuotr.

Originaliai atrodo ne tik tradicinės formos pavėsinės: nors stereotipai gajūs, ne visuomet verta jų paisyti. Tarp margaspalvių vešinčių gėlynų, be išlygų paklūstančių barokiniams gamtos dėsniams, šiuolaikiškas lakoniškų formų statinys atrodo kontrastingai santūrus. Dizainas griežtas – tiesios linijos, aiškios formos, griežtos proporcijos dera prie kitų pastatų architektūros. Stumdomosios stiklo pertvaros netrukdo grožėtis kraštovaizdžiu, o mūsų platumose yra labai praktiškos, nes gerokai pailgina laiką, kai galima mėgautis ramia vienuma „atskirties zonoje“.
Shutterstock nuotr.

Kartais sunku griežtai nubrėžti ribas tarp pavėsinės funkcijos ir dekoratyviosios paskirties – sukurti labai privačią poilsio vietą ir tapti svarbiu kraštovaizdžio akcentu. Sėkmingai pasiekti abu tikslus galima išties minimaliomis priemonėmis. Smalsiems praeivių ar įkyrių kaimynų žvilgsniams sėdintis ant suolelio žmogus nepasiekiamas. O tokiai pavėsinę įrėminti nereikia išpuoselėtų gėlynų – užtenka kelių apdairiai parinktų ir suderintų augalų.

Shutterstock nuotr.


Po dideliu medžiu auginti veją reikia itin daug pastangų, todėl mintis čia įrengti pavėsinę – labai apgalvota. Svetingai atvertos durys palieka galimybę netrukdomai stebėti gamtą, kita vertus, nediduką namelį primenantis statinys ne tik saugo nuo lietaus ar žvarbos, bet ir uždaras iš tų pusių, kur galėtų užklysti nepageidaujami stebėtojų žvilgsniai.
Shutterstock nuotr.

Aukštai iškelta pavėsinė suteikia galimybę grožėtis kraštovaizdžiu ir pati tampa reikšmingu jo akcentu. Itin svarbu, kad į ją vedantys laiptai būtų dekoratyvūs, apsodinti augalais. Apvalios pavėsinės linijos veikia raminamai, o didesni augalai sušvelnina aukščių skirtumus. Banguota stogo linija ir laiptų turėklai suteikia dinamiškumo. Atviroje pavėsinėje pakabintos užuolaidos atrodo jaukiai ir stilingai, be to, tai praktiškas sprendimas pučiant vėjui ar lynojant. Gamtos apsupty dera natūralūs paprasti audiniai – linas, medvilnė.
Shutterstock nuotr.

Šalia aukštų medžių įrengtoje pavėsinėje šiek tiek trūksta šviesos, todėl ne tik išorė derinta prie spalvingų gėlynų, bet ir vidus ryškiai nudažytas, papuoštas gėlių vazonėliais, ryškiomis pagalvėlėmis – aksesuarai labai praverčia linksmesnei nuotaikai kurti. Jei pavėsinėje yra vietos, ant sienų galima pakabinti lentynėles ir sudėlioti daiktus, kurie namuose nedera prie interjero stiliaus, bet tokie mieli širdžiai, kad jaukiame poilsio kampelyje niekam nekliūva jų eklektiškas „savotiškumas“. Toks dekoras suteikia galimybę pavėsinei suteikti individualumo, net jeigu ji standartinė.
Shutterstock nuotr.

Pergolės stiliaus apželdinta pavėsinė, kurioje įrengta pasisėdėjimo vieta, irgi turi privatumo: žalia siena sukuria uždaros erdvės įspūdį. Vijokliniai augalai čia klesti, nes parūpintos patogios atramos. Paprasčiausia auginti daugiamečius augalus. Tinka aukštaūgiai vijokliai, besistiebiantys iki pat stogo: vijoklinės rožės, vinvyčiai, sausmedžiai, raganės, apyniai, gebenės. Arba kasmet galima pasisodinti vis kitų vienmečių augalų, greitai apipinančių pergolę žaliuojančia ir žydinčia siena.
Shutterstock nuotr.

Kai sklypas nedidelis, pavėsinę galima įrengti pakraštyje – netgi vietoj sienų panaudojus tvorą. Erdvę įrėmina ir kamerinę nuotaiką kuria kitokia danga – betono plytelės ir pakabinamieji vazonai su žydinčiomis gėlėmis. Kita vertus, taip auginamos gėlės išskirtinai gerai matomos. Japoniškų sodų pavyzdžiu pavėsinėje reikėtų turėti galimybę grožėtis kokiu nors objektu – įdomiu medžiu, akmenų kompozicija, vandens telkiniu ar augalais. Šie visuomet yra privalomi poilsio vietos „palydovai“.
Shutterstock nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis