Darau pats: laidų rezginį paslepianti televizoriaus sienelė

Kineskopinių televizorių laikais, jie buvo pastatomi ant TV spintelių, komodų arba tam skirtose nišose svetainės balduose. Atsiradus LCD televizoriams atsirado galimybė juos tvirtinti prie sienos ir tokiu būdu atsikratyti gremėzdiškų, laisvą kambario erdvę mažinančių baldų. Tačiau, jei kabiname televizorių prie sienos, kaip paslėpti laidus? Toks klausimas kilo ir skaitytojui Linui. Vis dėlto jis ne tik netruko rasti sprendimą, tačiau nusprendė pasidalinti procesu bei rezultatu su jumis.

"Jei patalpa tik įrenginėjama, galima maitinimo ir antenos lizdus sumontuoti taip, kad jie pasislėptų už paties televizoriaus. Tačiau atsiradus poreikiui prie televizoriaus prijungti kažką naujo, pvz. LAN kabelį ar garso išėjimą paduoti į stiprintuvą, ar panašiai - vistiek atsiras kabančių laidų gadinančių bendrą vaizdą. Sprendimas – papildoma sienelė televizoriui ir kitai įrangai, už kurios visą tą „gyvatyną“ galima būtų paslėpti.

Tokių minčių vedamas, sumąsčiau sukonstruoti sienelę, prie kurios būtų pritvirtinta ir audio/video įrangos lentyna, o svarbiausia, kad visa konstrukcija būtų ant ratukų ir esant poreikiui kažką perjungti, ją būtų galima atitraukti nuo sienos. Turint tokią sienelę, naują laidą prasivesti būtų kur kas paprasčiau, nei pratempinėti pro angas esančias už televizoriaus ir lentynos gilumoje. Be to pravestus laidus galima tvarkingai suraišioti, kiek įmanoma atskirti maitinimo kabelius nuo duomenų bei garso ir vaizdo kabelių. Galiausiai nesunkiai galima išsiurbti už sienelės susikaupusias dulkes. Suprantama, stumdoma sienelė turi būti kur kas tvirtesnės konstrukcijos, nei paprasta sienelė tvirtinama tiesiai prie sienos.

Taigi viską susiplanavau, nusibraižiau grubius brėžinius, apskaičiavau, kiek kokių medžiagų reikės ir pradėjau darbus.

Pirmas etapas - sienelės karkaso konstravimas.

Pagal numatytas lentynos ir TV tvirtinimo bei nišos vietas, išdėliojami horizontalūs bruseliai:

Pritvirtinami vertikalūs bruseliai:

Dėl stabilumo ir stačių kampų išlaikymo, primontuoju keletą įstrižų bruselių ir štai karkasas baigtas:

Antras etapas – pritvirtiname gipso plokštes, išpjauname angas, primontuojame sienelės kraštus ir viską nuglaistome. Sienelė paruošta gruntavimui ir dažymui:

Sienelę nudažome, pritvirtiname ratukus, ir galima tvirtinti ją prie sienos:

Sienelės tvirtinimo prie sienos elementai yra paprasčiausi garažo vartų vyriai. O jie pritvirtinti taip, kad atitraukinėjant sienelę, ji iš pradžių atsitraukia nuo sienos, o po to pasisuka kampu. Tokiu būdu sienelės kraštas nesiremia į sieną ir nesilaužo, o taip pat nebraižoma kambario siena.

Sekantis etapas – sienelės apšvietimas. Tuo metu, kai konstravau sienelę, dar nebuvo didelio pasirinkimo LED juostoms ir maitinimo šaltiniams, taigi teko tą pasidaryti pačiam. Bet nesigilinkim į detales. Rezultatas gavosi pakankamai geras:

Beliko sukonstruoti lentyną papildomai įrangai.

Galima visa tai daryti iš pigių medienos drožlių plokščių, ir viską sumontuoti tiesiog susukiojant medvaržčius. Arba galima daryti lengvai surenkamą ir išardomą, tačiau tvirtą konstrukciją ant kurios nebus baisu nei kažką sunkaus pastatyti, nei reikalui esant užsilipti ar atsisėsti. Taigi šiek tiek investicijų į medienos skydus ir furnitūros detales ir vėl kimbam į darbus.

Iš medienos skydų pagaminau lentynos detales, taip, kad viskas lengvai ir tiksliai susijungtų:

Padarome tvirtinimą prie sienelės ir išbandome, kol lentyna dar lengvai išardoma:

Viskas puikiai susijungia, sienelė kartu su spintele lengvai atsidarinėja, taigi tęsiame darbus toliau:

Spintelę apklijuoju paminkštinimais ir aptraukiu dirbtina oda su ta mintim, kad jei vaikai išdykaudami kada ir trinktels galva į kampą, tai rimtų sužeidimų tikrai išvengsime.

Iš senų baldų likučių pagaminau stalčius, taigi vienintelės išlaidos jiems – stalčių bėgeliai ir medvaržčiai:

Stalčių priekinę dalį taip pat padengiu paminkštinimu ir aptraukiu oda, kad neišsiskirtų iš bendro vaizdo.

Vėl sujungiame sienelę ir lentyną į vieną konstrukciją, sustatom įrangą į savo vietas, iš kitos pusės sujungiam visus laidus.

Maitinimo, antenos, audio ir kiti kabeliai į sienelę paduodami per vieną iš sienelės vyrių. Tokiu būdu sienelę galima atitraukti, net ir nieko neišjungus. Visi laidai tvarkingai suraišiojami, kad nekabotų ir nebūtų pažeisti pristumdinėjant sienelę prie kambario sienos.

Pristūmus sienelę prie sienos, ji prikabinama paprasčiausiais kabliukais, kad gerai prisispaustų ir nebūtų vibracijų. Kad ilgalaikis stovėjimas ant ratukų jų nepažeistų, prie sienos ant grindų pritvirtinau kaladėles su nuolydžiu ir jas padengiau skarda. Uždarius sienelę, ji šiek tiek „užčiuožia“ ant minėtų kaladžių, tokiu būdu sumažinama apkrova ratukams.

Viskas būtų gerai, tačiau po šeimos pagausėjimo pasijautė poreikis apsaugoti įrangą nuo mažųjų smalsumo.

Taigi teko gaminti dureles. Akivaizdu, kad durelės turi būti permatomos, kad galima būtų valdyti įrangą su nuotoliniais pulteliais. Paprastas ar grūdintas stiklas sunkus ir vistiek yra pavojus jį sudaužyti, taigi pasirinkau organinį stiklą. Jį aprėminau U formos aliuminio profiliukais.
Dabar vėl klausimas – kaip tos durelės turėtų atsidarinėti, kad būtų patogu prieiti prie įrangos ir kažką pasiekti lentynos gilumoje, o kai durelės atidarytos, kad nereiktų jų laikyti? Buvo apgalvoti visokie variantai ir nuspręsta daryti pakeliamas dureles į viršų.

Kadangi tinkamų furnitūros mechanizmų nepavyko rasti, arba jie labai brangūs, tai pakėlimo mechanizmą irgi teko darytis pačiam. Spintelės viduje iš aliuminio juostelių sukonstravau pakėlimo lankstus, taip, kad durelės iš pradžių šiek tiek atsilenktų, kad išlįsti iš lentynos nišos, o po to jau galėtų būti pakeliamos į viršų.

Turėjau įvairių spyruoklių, tačiau nesumąsčiau kaip padaryti pakėlimo mechanizmą, kad tiek atidarinėjant, tiek uždarinėjant nereikėtų naudoti jėgos, be to abejojau ar retai atidarinėjamos durelės nedeformuos spyruoklių. Be to abu durelių kraštai turi kilti ir leistis vienodai, kad išlaikyti durelių horizontalumą, kitaip jos tiesiog užstrigs lentynos nišoje.

Taigi vietoj spyruoklių sugalvojau panaudoti troselius ir svarelį.

Prie abejų pakėlimo lankstų, pritvirtinau po troselį ir per keletą skriemulių išvedžiau juos už sienelės, o ten prikabinau maždaug 3 kg metalo gabalą. Atlenkus dureles ir švelniai stumiant į viršų, už sienelės esantis svarelis leidžiasi žemyn, ir traukia troselius paskui save. Tokiu būdu durelės kyla į viršų horizontalioj padėty, nors dureles keliame vieno už krašto. Nuleidus ir užlenkus dureles, jos prikimba prie spintelės nišoje įmontuotų magnetų, kuriuos išėmiau iš seno neveikiančio atminties disko (HDD).

Darbas baigtas. Prireikus kažką pajungti, atjungti arba tiesiog išsiurbti dulkes, sienelė atkabinama nuo sienos, atitraukiama ir galima atlikti reikiamus darbus netgi kol tuo metu šeimyna žiūri televizorių".

Nuotraukos autoriaus

Jei ir Jūs meistraujate, laukiame laiškų: info@daraupats.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis