Butai „traukiasi“
Per ilgus darbo metus „Studijos PS“ architektas ir vadovas Paulius Dedelė pastebėjo, kad kuo toliau – tuo labiau butai ir namai traukiasi, tampa mažesni. Jei anksčiau buvo įprasta statyti daugiau nei 200 kv. m. ploto butus, dabar vyrauja 120-140 kv. m. butai ir dar mažesni.
„Pastebiu tokią tendenciją, bet, be abejo, dirbti su mažesne erdve yra sunkiau nei su didele, reikia daug galvoti, kokius sprendimus priimti, kad būtų jis šviesus, patogus. Be to, butas turi derėti aplinkoje, turi būti labai apgalvotas dizainas“, - sako jis.
Architektas teigia, kad projektuodamas naują projektą jis visuomet pirmiausia galvoja, kaip tame būste jausis būsimieji gyventojai, ar su šypsena po sunkios darbo dienos norės grįžti į namus ir ar tikrai jausis kaip savo tvirtovėje.
Kur kas sudėtingiau su namais pajūryje, kur dažnai butai tampa antraisiais namais, į kuriuos atvykstama poilsiauti. Tada architektai ir interjero dizaineriai turi sukurti tokią aplinką, kurioje žmogus galėtų puikiai jaustis, ilsėtis, nepatirti nepatogumų, o nedidelėje erdvėje tai nėra taip paprasta.
Neseniai P. Dedelė baigė įnoringą projektą pajūryje, kuris tapo tikru galvosūkiu. Palangoje, šalia pušyno, toliau nuo J. Basanavičiaus gatvės šurmulio įsikūręs naujų triaukščių namų kvartalas „Smilčių trio“ susilieja su ramia gamtos aplinka, tačiau išsiskiria moderniu dizainu, nerėžiančiu akies. Nedideli apie 36 kv. m. dviejų kambarių ir apie 76 kv. m. trijų kambarių butų pagrindiniai kambariai projektuoti pietvakarių kryptimi, kad juos apšviestų kuo daugiau saulės, įrengti dideli balkonai, dailūs nuožulnūs stogai.
Kova su stichija
„Tie butai buvo statyti su tikslu, kad jie galėtų tapti antraisiais namai, į kuriuos žmonės galėtų atvykti savaitgalį ar paatostogauti, bent jau taip buvo manoma. Kadangi butai pajūryje yra gan brangus projektas, o šiam buvo naudojamos brangios, bet kokybiškos medžiagos, labai žiūrėjome, kad nebūtų jokių bereikalingų koridorių, sujungėme virtuvę ir svetainę, darėme viską taip, kad žmogui būtų patogu, bet būtų įperkama. Tai labai svarbu“, - sako P. Dedelė.
Tačiau išskirtinė vieta reikalauja ne tik viską nuodugniai apgalvoti, bet ir išspręsti visai nejuokingas užduotis. Naujų butų kvartalą nuo Baltijos jūros skiria tik pušyno juosta, todėl grunto sąlygos nėra dėkingos, o vietos automobiliams lauke – itin stinga. Architektui teko ilgai sukti galvą, kaip išspręsti šią aktualią problemą.
Aišku buvo viena – dabar ne koks sovietmetis, todėl vietų automobiliams tikrai reikės, o kur juos patalpinti, kai iš vienos pusės driekiasi pušynas, iš kitos – tvenkinys? Daugeliui į galvą iškart kyla mintis – požeminė aikštelė, tačiau pajūryje tai ne taip paprasta.
„Tai buvo ir įdomiausia, bet sunkiausia. Gruntinis vanduo buvo aukštai, nuolat kilo vanduo, reikėjo pumpuoti, taigi reikėjo panaudoti tam tikras technologijas. Buvo įrengti apatiniai filtrai, kurie įsiurbia kylantį gruntinį vandenį. Taip galėjome padaryti 24, jei neklystu, parkavimo vietas“, - pasakoja jis.
Aikštelė pažangi ir tuo, kad įrengtas nuožulnus šildomas įvažiavimas, todėl gyventojams nereikia jaudintis, kad automobilis slys, jiems patogu įvažiuoti ir išvažiuoti visais metų laikais, bet kokiomis oro sąlygomis.
Inovatyvi šildymo sistema
Kova su stichija buvo nugalėta, tačiau reikėjo mąstyti kaip kovoti su kita kiekvienais metais užklumpančia problema – lietuviška žiema. Architektas nenorėjo, kad nauji „Smilčių trio“ gyventojai kaskart keiksnotų gavę dideles šildymo sąskaitas, taigi nusprendė įrengti inovatyvią šildymo sistemą.
„Kas yra gana naujoviška – geoterminis šildymas. Tai paprasčiausia nauja įranga, kuri naudoja geoterminę žemės telkinių energiją, todėl žiemą ji veikia kaip šildymo, vasarą – kaip vėsinimo sistema. Sistema šiluma „pasiima“ iš žemės, šildo vandenį ir su pašildytu vandeniu kaitina patalpas. Taip, pavyzdžiui, įkaista šildomos grindys, nes ta energija perduodama iš žemės. Lygiai taip pat būstą vasarą galima ir atvėsinti“, - teigia jis.
P. Dedelė pripažįsta, kad tokia geoterminio šildymo katilinė ir įranga yra brangi, todėl šiais laikais ji įrengiama nedaugelyje būstų. Nepaisant to, ji padeda gerokai sutaupyti, todėl kainos šaltuoju metų laiku už šildymą tampa tik simboliškos ir prireikia ne tiek daug metų, kad didelė investicija atsipirktų.
Brangus buvo ir stogui bei fasadui naudotas ispaniškas skalūnas, tačiau harmoningame gamtos kampelyje nesinorėjo išsišokti nenatūraliomis medžiagomis. Šis skalūnas buvo itin parankus sprendimas dėl jo atsparumo pajūrio klimatui, jis beveik neįgeria drėgmės.
Architektas teigia, kad nors buvo tikėtasi, kad butai taps antraisiais namais, rengiant projektą iškart buvo mąstoma, ką daryti tiems, kurie norės juose gyventi, kurti šeimas, o vietos tam nebus pakankama. Todėl butai buvo projektuoti taip, kad išgriovus kelias sienas, du nedidelius butus galima būtų sujungti, o erdvė prasiplėstų dvigubai. „Jie visi yra lygiaverčiai ir vienodai patrauklūs, todėl jungti juos jokių problemų. Viršutiniuose aukštuose yra ir didesni butai, tačiau kaina jų, aišku, didesnė. Galimybė transformuoti šiais laikais yra svarbi“, - sako architektas.
Užsakymo nr.: PT_70258310
