Toliau žydi svogūninės gėlės. Balandį žydėjusius krokus, sciles, hiacintus, žydres ir kitas iš mažų svogūnėlių augančias gėles palaipsniui keičia gegužės tulpės, narcizai, ankstyvieji irisai. Žydi ir saulutės, raktažolės, našlaitės, plukės.
Tulpes geriausia nupjauti esant spalvotam pumpurui, paliekant 2–3 lapus, kad susiformuotų visavertis svogūnėlis.
Narcizus galima nupjauti iki pat žemės – tai neturi įtakos svogūnėlio kokybei.
Narcizų žiedynkočius nupjauna kuo žemiau, prie pat šakniastiebio, kai viršutinis pumpuras jau turi spalvą.
Žemos raktažolės gražiau atrodys lysvėje.
Jei nusprendėte nupjauti hiacintus, pjaukite iki pat žemės, kai pražydo maždaug du trečdaliai gėlių.
Jei dėl šalto oro tulpės, hiacintai ir narcizai nepražydo gegužės pradžioje, svogūnėliams reikės daugiau priežiūros – žiedpumpurių susidarymo laikotarpiu patręškite juos superfosfatu ir kalio sulfatu – 15 g kvadratiniam metrui.
Jei pavasaris sausas, svogūnines gėles 1–2 kartus dosniai paliekite, būtinai išpurenkite žemę, patręškite. Kad po žydėjimo svogūnėliuose prisikauptų maistingų medžiagų, reikia gausiai laistyti ir dar kartą patręšti fosforo ir kalio trąšomis (30–45 mg kvadratiniam metrui).
Nužydėjus daugiametėms šakniastiebinėms gėlėms – irisams, raktažolėms, astilbėms, reikia paberti derlingos žemės, kad šakniastiebiai visada būtų padengti žeme ir neperdžiūtų.
Gegužės pradžioje toliau dalijamos ir persodinamos daugiametės gėlės – flioksai, astilbės, pentiniai, chrizantemos, skaisteniai. Melsves dalija antrą gegužės trečdalį, nes jos pradeda augti vėliau nei kitos daugiametės gėlės. Kiekviena atskirta dalis turi būti su 3–5 pumpurais ir šaknimis.
Gegužę galima dauginti auginiais flioksus, astilbes, baltagalves, gailiardijas, skaistenius. Reikia nupjauti 5–7 cm daigus su šakniastiebio dalele ir sodinti į 1,5–2 cm gylį (pagal 6x6 cm schemą) į drėgną upinį smėlį, užbertą 5 cm sluoksniu ant jūsų darželio žemės.
Gegužės pradžioje dar ne vėlu sėti vienmetes ir daugiametes gėles. Antro mėnesio trečdalio pradžioje sėja nasturtas, kad jos užaugtų iš sėklų. Trečią gegužės trečdalį galima sėti dvimetes gėles, kurios pražysta antrais metais: turkiškus gvazdikus, paprastąsias rusmenes, katilėlius, aukštąsias piliarožes.
Kai tik įšils žemė ir įsivyraus šilti orai (dažniausiai taip būna antrą, trečią gegužės trečdalį), pradedami sodinti vienmečių gėlių daigai. Iš pradžių sodinamos šalčiui atsparios rūšys, paskui – mėgstančios šilumą. Šalia anksti žydinčių augalų palikite vietos vėlyvesnėms rūšims, tada turėsite nuolat žiedais padabintą gėlyną.
Antroje gegužės pusėje į atvirą žemę sodinamos jurginų šakniagumbiai, kardelių gumbasvogūnius. Uždengti galima 5 l plastikiniais vandens buteliais – nujauti dugną ir uždengti gėles.
Jei karšta ir sausa, būtinai laistykite padalintas daugiametes gėles, vasarinių gėlių daigus ir sėklas, kardelių gumbasvogūnius, svogūnines gėles ir rožes.
Jei atvėstų, gėles geriau pridengti – neaustiniu audiniu „spunbond“ užklokite apverstus plastikinius butelius. Nuo šalnų gegužę saugoma taip, kaip ir uogų krūmus – apklojant, paliejant (kad susidarytų ledukai).
Labai svarbu laiku pradėti saugotis nuo kenkėjų – nuo amarų, voratinklinių erkučių, nuo ligų, ypač nuo miltligės. Pastebėję viruso pažeistus tulpių žiedus, tokias tulpes iš karto nupjaukite.
Nuo kenkėjų gėlyne saugomasi tokiomis pat priemonėmis, kaip ir darže, pirmenybę teikiant ekologiškoms, kuo natūralesnėms priemonėms.
Nepamirškite gėlyne šalinti nužydėjusių augalų, kad jie negadintų bendro vaizdo.
