Projekto autorė – kraštovaizdžio architektė Elė Kalvelė (studija ,,Žalia vieta“)
Erdvus 15 arų gyvenamasis sklypas turėjo keletą probleminių aspektų, į kuriuos projektuojant kraštovaizdį buvo svarbu atsižvelgti. Pirmiausia – ilga ir siaura jo forma, o antra – per pietinę pusę einantis servitutinis kelias. Visos sodo zonos – reprezentacinė, ūkinė ir laisvalaikio – buvo sukoncentruotos vienoje erdvėje, kurios neužstoja statiniai. Projektuodama kraštovaizdį ir siekdama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, projekto autorė Elė Kalvelė pasirinko natūralistinio sodo stilių, prie kurio puikiai tiko gyvatvorės – jos auga įvairiais kampais ir užstoja vaizdą, bet kartu ir atveria vaizdą į gėlyną gėlyną. Kadangi sklypas yra ilgas ir siauras, apželdinant buvo naudojamos įstrižos linijos, sukuriančios nestandartines erdves – atviras ir uždaras – tai padėjo kurti platesnės erdvės pojūtį. Sode vaizdas atveriamas skirtingais būdais – pavyzdžiui, sodo puošmena pergolė yra uždara, todėl priešais ją buvo suformuota žemų krūmų gyvatvorę – tokiu būdu žvelgiant iš bet kurio sodo kampo, pergolę galima aiškiai matyti.
Vijokliais apaugusi pergolė – namo šeimininkės pageidavimas. Ji savo kieme norėjo turėti gražiais šešėliais mirguliuojančią, vijokliais apvytą pergolę fotosesijoms.
Poilsio zona, kurioje gera atsipūsti po dienos darbų, palikta laisvoms improvizacijoms. Joje pamažu atsiranda įvairių sodo akcentų: lauko žibintų, savadarbių suoliukų, medžio kaladėlių ir kitų elementų.
Kraštovaizdžio architektė pataria
Daugeliui iškyla klausimas, kaip būtų galima ,,suvaldyti“ didelį sklypą ir įrengti jaukų sodą. Kraštovaizdžio architektį Elė Kalvelė pataria tvarkant didelę erdvę pradėti nuo ašies ir mastelių suvokimo: „Svarbu suprasti, kaip mato žmogaus akis. Žmogus suvokia erdvę tiek, kiek užgriebia jo akiplotis – su visu „skolintu“ vaizdu anapus ribos“.
Pagrindinio sklypo formavimo elementu tapo pergolė – puošnus ir tuo pačiu funkcionalus mažosios sodo architektūros statinys. Ši ažūriška, vijokliais apaugusi pavėsinė įstrižu kampu komponuojama centrinėje sklypo dalyje, todėl tarnauja ir kaip priemonė suteikti ilgam ir siauram sklypui tam tikras zonas: vienoje pusėje – gyvenamasis namas, kitoje – daržas ir žaidimų aikštelė. Želdynai taip pat buvo formuojamo atsižvelgiant į pergolės vietą ir iš jos matomą vaizdą. Projekto autorė pasakojo, kad renkantis augalus želdynams teko atsižvelgti į laidų bei akmeningą dirvožemį ir taikytis prie jo galimybių, tiesa, projekto įgyvendinimo metu jis buvo šiek tiek pagerintas. Pagal sumanymą, dekoratyviniai augalai turėjo natūraliai prisitaikyti ir suklestėti nereikalaudami daug priežiūros, todėl buvo renkami ir derinami tokie, kurie galėtų augti laidžiame vandeniui, akmeningam šio sklypo dirvožemyje, čia puikiai tiko nereiklūs augalai – lanksvos, serbentai, šalavijai ir kiti. Juos projekto autorė derino klasikiniais metodais – pagal augimvietę, spalvą, formą bei žydėjimo laiką – buvo siekiama, kad ir nužydėję jie atrodytų patraukliai ir dekoratyviai.
Nors daugelis pergolių apželdinimui renkasi romantiškąsias rožes, šiam karkasui apdengti buvo pasirinktas vijoklinis augalas, kuris ne tik atrodo gražiai, bet ir yra praktiškas. Pergolė kieme stovi visus metus, todėl ji turi gerai atrodyti ir atlikti savo funkcijas visais metų laikais.
Iš skaldos įrengtas takelis su borteliais pergolės link veda nuo pat namo durų. Žvelgiant nuo namo, dešinėje sklypo pusėje buvo pasirinkta pasėti veją. Tokiu sprendimu sode norėta išlaikyti erdvės pojūtį ir tankiais augalais neapkrauti sodo vaizdo.
Pačiame sodo gale įrengtas nedidelis daržas ir vaikų žaidimų vieta. Čia svarbiausia buvo funkcija ir vientisumo išlaikymas – medinės žaidimų konstrukcijos specialia nedažytos ryškiomis spalvomis taip išsaugant bendrą natūralistinio, artimo gamtai sklypo įvaizdį. Vaikų žaidimų zona labiausiai nutolusi nuo namo, tad, prieš patenkant ten, nukeliaujama per visą sodą – galima pasigrožėti gėlynu, pailsėti prie pergolės, darže nusiskinti kokią nors gėrybę.
Vaikų žaidimų vietą iš vienos pusės supa gyvatvorė, iš kitos – aukštas medis, dar iš kitos – krūmai. Toks apželdinimas suformuoja saugią ir jaukią ,,kišenę“, todėl vaikams ir jų tėvams, leidžiantiems laiką vaikų žaidimų zonoje, užtikrinamas privatumo pojūtis. Kadangi gyvatvorė bei medis sklype jau buvo susodinti anksčiau, ilgai laukti, kol bus suformuotas privatumas sodo gale, nereikėjo.
Jaukus vaikų žaidimų kampelis apsaugotas nuo praeivių akių pasodinus gyvatvorę, o už jos – aukštą medį. Natūralaus medžio motyvai pastebimi visame sode – tiek pergolė, tiek vaikų žaidimų namelis buvo pagaminti iš medžio. Medžio tekstūra puikiai įsilieja į bendrą sodo aplinką ir pabrėžia jo gamtiškumą.
Nedidelis daržas, kuriame auginamos daržovės ir prieskoninės žolelės, suformuotas tarp vaikų žaidimo zonos ir pergolės, be to, yra integruotas į gėlyną. Pakeltos lysvės daržo zonoje buvo pasirinktos dėl estetiško vaizdo ir komforto (prižiūrint šias lysves tenka mažiau lankstytis).