Sode
1. Ant takų ir aikštelių esantį sniegą panaudokite augmenijai apsaugoti. Purus sniegas tinka pridengti visžalius krūmus ir kitus žemaūgius augalus, kurie nukenčia, jei žiemą jo būna mažai. Jei sniegą reikėtų vežti – neatsisakykite šio darbo. Sumestas ant sukastos dirvos, sniegas duoda daug taip reikalingos drėgmės. Taip pat sniegas yra natūrali šildomoji medžiaga visiems lauke žiemojantiems augalams. Sniegu apkaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles.
2. Gausiai pasnigus, jeigu sniegas apgulė medelių šakas, nupurtykite jas. O jeigu pomedžiuose daug sniego, sumindykite jį, kad kiškiai nepasiektų ir nesužalotų vaismedžių šakelių, negraužtų kamieno ir žievės. Sumindykite sniegą pomedžiuose, ypač per atodrėkį, tuomet lengvai uždengiami pelių urvai, ir pelės mažiau kenkia. Į nupjautą vamzdį ar plastikinį butelį galite padėti užnuodyto masalo nuo graužikų. Jei per daug sniego, jį atkaskite nuo vaismedžių. Ypač kiškiams paranku ten, kur yra daugiau sniego, jie pasiekia ir aukštesnes šakas. Kiškius labiausiai vilioja obelaitės, juos traukia obelų žievėje esantis hormonas, kuris veikia šių žvėrelių vislumą.
3. Kruopščiai patikrinkite medelių raiščius, kuriais vaismedžiai pritvirtinti prie kuolų, ir prireikus pakeiskite naujais. Tarp kuolo ir medelio raištis daromas aštuoniukės formos. Aplink kuolą apsukama vieną kartą, aplink medelį – kitą kartą. Platūs raiščiai geresni už siaurus. Labai tinka seni diržai, kuriuos prie kuolo galima prikalti. Jei medeliai dar nebuvo aprišti, tai kuo skubiau juos apriškite. Jei neaprišti vaismedžių kamienai, žiemą dėl temperatūros svyravimų dažniausiai pietinėje kamieno pusėje susidaro šalčioplaišos.
4. Šiltesnę dieną, kai temperatūra yra apie 0 laipsnių, kamienus nubalinkite specialiais vandens emulsiniais dažais su 2 proc. sisteminio fungicido priedu.
5. Galima pradėti genėti senas aukštaūges obelis. Būtina visus sodo genėjimo įrankius gerai išgaląsti. Tokiais įrankiais lengviau ir greičiau dirbsite, o jais padarytos lygios žaizdos geriau gyja. Žaizdas po genėjimo užtepkite aliejiniais dažais. Dažai, kurių sudėtyje yra spirito ar kitų greitai garuojančių medžiagų, išdžiovina augalo medieną.
ATSARGIAI! Visas kopėčias taip pritvirtinkite, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Retinant ir trumpinant medžių vainikus, dažniausiai dirva jau gerokai sušalusi, todėl atremtos į medį kopėčios gali lengvai nuslysti. Patartina prie ilgesnių kopėčių išilginių sijų apačios pritaisyti geležinius smailius antgalius.
6. Koloniškų formų augalus, pavyzdžiui, kukmedžius, kadagius, tujas apriškite storesniu siūlu, špagatu, kad neskėstų šakų ir jos neišlūžtų nuo sniego pertekliaus. Sausį pučiantys rytų vėjai, šildant žiemos saulei, dažniausiai gerai žiemojantiems rododendrams, lauralapėms vyšnioms ir kitiems jautresniems visžaliams augalams gali padaryti daug žalos. Todėl pasirūpinkite, kad dengiamoji medžiaga visada būtų tvarkinga, o kai šąla, priedangą pagerinkite. Šaltu, sausu oru, genėkite besišakuojančius spygliuočius, išpjaukite nereikalingas, nedekoratyvias eglių, pušų, maumedžių šakas, nes genint drėgnu šiltu oru, gali užsikrėsti grybinėmis ligomis.
7. Jei pavasarį ruošiatės perskiepyti senesnius vaismedžius, kol nebuvo labai stiprių šalčių, prisipjaukite skiepūglių.
8. Ir toliau bitėms reikalinga ramybė. Dažnai apžiūrėkite, ar neapledėjusios lakos, iškrapštykite negyvas bites, kad į avilį laisvai galėtų patekti oras. Jaučiant, jog bitėms per šalčius gali pritrūkti maisto, šeimas nuolat stebėkite, pasiklausykite jų dūzgesio.
9. Pasirūpinkite paukšteliais. Norėdami išsaugoti čiulbuonėlius savo sode, kurie ne tik praturtina sodą savo balsais, bet ir prisideda prie kenkėjų naikinimo, kabinkite lesyklėles. Geriausia įrengti lesyklėlę su stogeliu, kuris apsaugo paukščius nuo kritulių. Kadangi tokia lesyklėlė nėra skirta didiesiems paukščiams (balandžiams ar kuosoms), joje galima įrengti groteles, kurios į tokia konstrukciją leis patekti tik nedideliems sodo paukščiams.
Į lesyklėles paberkite duonos trupinių, smulkių kvietinių ir miežinių kruopų javų grūdų, o kai šąla, negalima į lesyklėles berti duonos, bulvių, pyrago trupinių, o geriau pakabinti ant vielos kabliukų keletą gabalėlių lašinių ar pastatyti platų indą su sustingusiais jautienos taukais. Negalima duoti sūraus maisto. Atminkime, kad pradėjus lesinti, šio darbo negalima nutraukti. Paukšteliai, neradę maisto, kurio jie tikėjosi, gali žūti. Jie nebesugeba jo susirasti kitur.
Darže
1. Suplanuokite, ką auginsite darže, kiek ir kokių daržovių sėklų dar turite iš praeitų metų, ir kokių turėsite nusipirkti. Įsigykite reikalingų substratų ir daigyklų sėjai bei kompleksinių trąšų. Pasiruoškite darbo įrankius ir kitą daržininkystės inventorių.
2. Nusipieškite daržo planą popieriuje. Prisiminkite praėjusį sezoną ir apgalvokite, kaip išdėstysite daržovių lysves, kad priešsėliai būtų tinkami, dirva gerai įdirbta, patręšta ir, jei reikia, kai kurioms daržovių grupėms, nurūgštinta. Jei įmanoma, bent vieną lysvę numatykite užsėti sideratais. Gerai suplanavę, pavasarį daržoves pasodinsite tinkamose vietose, visos tilps. Daržo pakraštyje turi likti vietos daugiametėms prieskoninėms daržovėms.
3. Jei malkomis kūrenate krosnį, surinkite pelenus. Pavasarį išvirsite šarmo ir juo apšlakstysite agrastų, serbentų krūmus. Jie mažiau sirgs grybinėmis ligomis. Pelenai tinka dirvos rūgštingumui neutralizuoti.
ATMINKITE! Medžio pelenai yra bene geriausia natūrali kompleksinė trąša. Juose yra 6-10 proc. kalio, 2,5-3,5 proc. fosforo, 30-35 proc. kalcio, tačiau visai nėra azoto. Taip pat yra ir mikroelementų. Pelenai laikomi geriausia kalio trąša, nes juose nėra augalams kenksmingo chloro. Medžio pelenų į dirvožemį negalima pilti kartu su šviežiu mėšlu, todėl jei dirvožemį mėšlu tręšite rudenį, medžio pelenų berkite pavasarį arba atvirkščiai. Medžio pelenus į dirvožemį galima berti kartu su perpuvusiu mėšlu. Teigiama, jog medžio pelenų ir perpuvusio mėšlo mišinys – geriausia trąša daržovėms: bulvėms, agurkams, aguročiams, patisonams, pomidorams, paprikoms, baklažanams ir kt. Reikia nepamiršti, jog medžio pelenų poveikis dirvožemyje juntamas 2-4 metus. Į sunkesnį dirvožemį medžio pelenus rekomenduojama berti perkasant žemę rudenį, o į smėlio ir durpinį dirvožemį – pavasarį. Juos taip pat galima berti į griovelius, vageles, sodinimo duobutes ir kt.
Visą vasarą daržoves galima papildomai tręšti medžio pelenų skiediniu. Į 1 kibirą vandens suberkite 1,5 stiklinės medžio pelenų, kruopščiai išmaišykite ir greitai, kol nenusėdo neištirpusios nuosėdos, tirpalą supilkite į vageles, kurias tuoj pat užberkite žemėmis. 1 valgomajame šaukšte telpa 6 g medžio pelenų, 1 stiklinėje – 100 g, 0,5 l talpos stiklainyje – 250 g, o 1 l talpos stiklainyje – 500 g medžio pelenų.
Pelenai tinka kompostui pagerinti. Juos reikia rinkti į statines bei dėžes arba išberti į kompostą. Pelenų talpyklas būtina apsaugoti nuo lietaus ir sniego, nes vanduo iš pelenų išplauna kalį ir naudinguosius mikroelementus. Į komposto krūvas pribėrus pelenų sumažinamas rūgštingumas, todėl veisiasi daugiau sliekų, mikroorganizmų, padedančių skaidyti organines medžiagas.
Rūsyje
1. Nuolat tikrinkite vaisius rūsyje. Netaupydami valgykite sveikus obuolius ir kriaušes. Juos perrinkite, supuvusius išmeskite. Optimaliausia temperatūra vaisių laikymui – 1-4 °C , kai temperatūra pakyla aukščiau 6 °C laipsnių, vėdinkite patalpas, o jei oras per sausas, laikykite indus su vandeniu.
2. Kas savaitę tikrinkite rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvinio židinių. Daugumai daržovių reikia palaikyti 0-1°C temperatūrą ir 80-90 proc. oro drėgnumą. Bulvėms reikia palaikyti 3-4 °C temperatūrą. Krienai geriausiai laikosi drėgname smėlyje apie 0°C temperatūroje.
3. Kiekvieną šiltesnę dieną vėdinkite rūsį. Kai per daug drėgna, daržovės ima šlapiuoti, pūti, įsimeta pelėsis. Pastatykite kibirą kalkių, kad susigertų drėgmės perteklius.
4. Jei pastebėsite, kad daržovės vysta, tai ženklas, kad patalpoje oras yra per sausas. Pašlakstykite rūsyje ant grindų vandens arba pripilkite į indus.
5. Nelaikykite vienoje saugykloje vaisių ir daržovių kartu, pavyzdžiui, laikant obuolius kartu su bulvėmis, obuoliai labai greitai prisigeria bulvių kvapo.
6. Perrinkite ir išrūšiuokite pagal stambumą bulves. Sėklai atrinkite 60-80 g stambumo gumbus. Juos supylę į dėžes, padėkite šviesesnėje, geriau vėdinamoje vietoje. Pašalusių bulvių pasikeičia skonis, jos tampa salstelėjusios, tačiau nebūtinai pašalusios, bet ir vėsiau laikomos bulvės, darosi saldžios. Tai nėra pavojinga ir tokios salstelėjusios bulvės tinkamos mitybai, nes jose krakmolas tiesiog skyla ir virsta cukrumi. Taigi, tikrai nieko pavojingo. Tačiau jeigu bulvės kelis kartus užšalo – atšilo, tada jas tikrai reikia išmesti, jos netinkamos net gyvuliams šerti.
7. Per stiprius šalčius stebėkite, kad temperatūra nenukristų žemiau 0 °C. Jei taip nutiktų, gėrybes apklostykite šiaudais, maišais, užtiesalais. Kitaip bulvės bus saldžios, greičiau ges, o obuoliai sušals.
8. Per didelius šalčius užkimškite rūsio ar kitos sandėliavimo patalpos ventiliacijos angas.
9. Maistui skirti svogūnai laikomi 0-1°C temperatūroje, esant 80-85 proc. oro drėgnumui. Tuos, kuriuos greitai suvalgysite, laikykite virtuvėje. Į pintinę prie svogūnų įdėkite keletą riekučių sausos džiovintos duonos. Taip laikomi svogūnai nepus ir nesudygs. Vegetatyviniu būdu dauginami svogūnai, supinti į pynes, laikomi 18-20 °C temperatūroje. Esant aukštesnei temperatūrai, mažinamas drėgnumas iki 50-60 proc.
10. Nepamirškime rūsiuose šaltai (0-3 °C) laikomų pražydinimui skirtų tulpių, narcizų svogūnų. Juos reikia retkarčiais palaistyti. Dalį dėžučių galima iškelti pražydinimui sausio 20 d. Pirmą savaitę laikykite tamsoje, o po to perkelkite į šviesą. Temperatūra pakeliama iki 18-20 °C.
11. Patikrinkite kaip rūsyje laikosi jurginai, kardeliai ir gumbinės begonijos. Jurginų šakniagumbių jokiu būdu negalima laikyti drėgnoje patalpoje, kad nenukentėtų šaknų kaklelis, iš kurio pavasarį atžels augalas. Jei ant stiebelių pasirodė pelėsių apnašas, laikas pasirūpinti patalpos vėdinimu. Pelėsiai labai greitai persimeta į šaknies kaklelį. Sukrautus vieną ant kito šakniagumbius išskirstykite. Drėgnoje ir šaltoje patalpoje laikomi kardelių gumbasvogūniai labai dažnai nukenčia nuo puvinio. Geriausia juos laikyti 1-5 °C temperatūroje, 60-70 proc. drėgnumo aplinkoje. Pradėjusius sirgti gėlių gumbasvogūnius išrinkite ir sunaikinkite.
