„Šiais laikais išsiversti be interneto žmogui, besidominčiam augalais, jų auginimu, priežiūra yra įmanoma – yra begalės gerų knygų, TV laidų, žurnalų, tačiau tam reikia lėšų arba laiko apsilankyti bibliotekoje. Internetas įgalina viską sužinoti akimirksniu, jame galima rasti daug naujo apie dar neaugintus augalus, juos įsigyti sodinukais ar sėklų pavidalu, dauginti, išbandyti receptus su naujų augalų užaugintu derliumi, keistis informacija su kitais augintojais, prekiauti“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.
Botanikos sodo specialistai aktyviai naudojasi informacija internete, nes be šių svetainių tą patį darbą jie atliktų daug kartų ilgiau, o visa informacija juos pasiektų daug vėliau.
Svarbu atskirti pelus nuo grūdų
Dr. A. Malakauskienė pabrėžia, kad esant milžiniškam informacijos kiekiui internete, pasitaiko ir klaidinančių įrašų. Vadovaujantis neteisinga informacija, augalas prižiūrimas neteisingai, taip nenorom jam pakenkiant.
Kaip pavyzdį mokslininkė įvardina dažnai pasitaikančią situaciją, kaip neteisingai įvertinę informaciją žmonės prisiperka brangių augalų, kurie mūsų sąlygomis nežiemoja. Pavyzdžiui, populiariuosius rudeninius viržius pakeitus grakščiosiomis erikomis ištiks nesėkmė, nes ši rūšis pas mus nežiemoja, iššąla. Todėl dr. A. Malakauskienė rekomenduoja nepasitikėti vienu internetiniu šaltiniu, o tą informaciją dar pertikrinti kituose, patikimuose.
„Patikimiausia naršyti pasaulinių ir Lietuvos botanikos sodų, įstaigų, dirbančių augalų auginimo, selekcijos, apsaugos, introdukcijos, tyrimų srityse, daugelį metų tam tikras augalų rūšis kolekcionuojančių selekcininkų, mokslo įstaigų, patikimų daugelį metų dirbančių medelynų, arboretumų puslapius. Iš užsienio svetainių mūsų darbuotojai vertina www.bgci.org, www.tropicos.org, www.kew.org, iš lietuviškų – www.dendrologai.lt“, – sako pašnekovė.
Informacijos apie augalų auginimą, kenkėjus ar ligas specialistai siūlo ieškoti svetainėse www.agrozinios.lt/, www.sodininkyste.lt/, https://manoukis.lt/, augalų lotyniškus pavadinimus tikrinti www.theplantlist.org/, lietuviškus – www.vlkk.lt/.
Adresu www.sodininkokalendorius.lt galima rasti konkrečiomis dienomis suskirstytą informaciją, kokius augalus sodinti, sėti, kokius sodo darbus atlikti. Svetainė https://identify.plantnet.org/ siūlo galimybę atpažinti nežinomus augalus. Jei nežinote, kokios piktžolės okupavo daržą – nufotografuojate jas, įkeliate nuotrauką į svetainę ir gaunate lotynišką augalo pavadinimą, pagal kurį internete galite ieškoti daugiau informacijos.
Internete randa naujų augalų veislių
Pumpėnų miestelyje (Pasvalio r.) gyvenanti 76-erių senjorė Danutė Urbonavičienė daug metų dirbo agronome ir visą gyvenimą labai domėjosi augalais. Meilė jiems nesumažėjo ir sulaukus pensinio amžiaus – moteris turi nedidelį sodą, daržą, augina gėles ir rūpinasi šiltnamyje augančiomis daržovėmis.
Ji sako, kad internetas yra pagrindinis įrankis, padedantis susirasti reikiamos informacijos apie augalus. „Internete dažnai randu naudingų patarimų, kaip augalus tręšti ir kovoti su kenkėjais. Taip pat internetas praverčia ieškant naujų rūšių sėklų. Pavyzdžiui, aš labai mėgau auginti vienos veislės gerai derančius pomidorus ir kasmet pirkdavau jų sėklas, kol vienais metais tų sėklų parduotuvėse tiesiog neberadau. Panaršius internete užtikau, kad, pasirodo, pasikeitė veislės pavadinimas, tad dabar ir vėl galiu auginti savo mėgstamus pomidorus“, – pavyzdžiais dalijasi ponia Danutė.
Anksčiau moteris augindavo daugiau įvairių pomidorų rūšių, nes susidomėdavo internete rastais jų aprašymais. Dabar ji teigia pasilikusi tris labiausiai pasiteisinusias veisles. Šiltnamyje šalia pomidorų dera ir paprikos, nes ponia Danutė sako, kad internete gausu įvairių receptų su paprikomis ir čili pipiriukais.
Pasakos apie virtualų sodą
Apie technologijų naudą sodininkaujant bus kalbama ir šiais metais jau tradicine tapusios akcijos “Senjorų dienos internete 2020”, vyksiančios spalio 19–23 d., metu. Spalio 23 d. 11 val. augalus mėgstantys žmonės kviečiami į e. sodą – tiesioginėje transliacijoje susitikti su dr. Algirdu Amšiejumi. Jos metu bus pasakojama apie virtualių sodo, daržo ar gėlyno planavimo subtilybes, atsakoma į klausimą, kaip technologijos susijusios su darbais sode ar darže, dalinamasi patarimais, kur ir kaip internete rasti aktualią informaciją šia tema.
D. Urbonavičienė sako, kad internetu pradėjo naudotis prieš 15 metų, ją to išmokė vaikai, o pastaruoju metu skaitmenines žinias padeda tobulinti anūkai. Moters nuomone, interneto net negalima lyginti su laikraščiais ar žurnalais – jame yra tiek informacijos, kiek į jokį popierinį leidinį nesutalpinsi.
„Per mano gyvenimą viskas pasikeitę: atsiradę naujos augalų veislės, trąšos, augalų apsaugos priemonės. Internetas gali padėti neatsilikti nuo gyvenimo ir nepražiopsoti šių naujovių, jei tik žmogus domisi ir ieško.
Be to, žmonės internete gali susirasti ir bendraminčių, pasitarti su jais, pasidžiaugti derliumi ar žydinčiomis gėlėmis. Aš daug bendrauju su „Facebook“ draugais, „Instagram“ sekėjais, mus vienija tie patys pomėgiai ir mes tarpusavyje dalinamės patyrimais, sėkmėmis ir nesėkmėmis“, – sako senjorė.
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojama renginių savaite „Senjorų dienos internete 2020“ siekiama paskatinti senjorus aktyviau ir drąsiau naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, žinoti saugaus elgesio taisykles internete bei kritiškai vertinti informaciją. Atsižvelgiant į pandemijos sukeltą situaciją visi akcijos renginiai organizuojami skaitmeninėje erdvėje. „Senjorų dienos internete 2020“ transliacijas galima stebėti keliais būdais – namuose „Prisijungusi Lietuva“ „Facebook“ paskyroje ir „Youtube“ kanale arba atvykus į artimiausią biblioteką. Daugiau informacijos galima rasti www.prisijungusi.lt.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
