Tokia situacija susiklosto, nes neužtikrinama tinkama šilauogių priežiūra. Sužinokite pagrindines klaidas ir kaip jų išvengti:
Šilauogių priežiūra nepasibaigia tik pasodinimu. Toliau aptarsiu 4 svarbiausius dalykus, į ką reikia atkreipti dėmesį, kokių priemonių imtis, kad derlius būtų gausus.
1. ŠILAUOGIŲ PRIEŽIŪRA PRASIDEDA NUO PASODINIMO
Jei uogos nedidelės ir derliaus mažai, pasitikrinkite, ar šilauogė pasodinta tinkamai:
- Saulėta vieta, kad uogos būtų saldžios,
- Šilauogės krūmai ne duobėje ir ne šlapioje vietoje, užtikrinant, kad šaknys neužmirktų;
- Šilauogė buvo pasodinta į rūgščią terpę, o ne į daržo žemę.
Jeigu šilauogė yra pasodinta į daržo žemę, ji tikrai skurs. Kaip šilauoges sodinti teisingai, paskaitykite šį straipsnį.
Jeigu jūsų sodinukas jau yra pasodintas į paprastą daržo žemę ir nuo pasodinimo neatrodo paaugęs (net jei praėjo keli metai), greičiausiai šaknys neišsiplėtė ir verta persodinti. Iškaskite, pakeiskite duobėje gruntą ir vėl pasodinkite.
2. DRĖGMĖS BALANSO UŽTIKRINIMAS
Rūgščioje durpėje augančioms šilauogėms būtina drėgmė. Jeigu durpė išsausėja, ji pasidaro kaip kempinė, po to jai sunku vėl pasisavinti drėgmę. Todėl tikrai pravartu ir naudinga prie šilauogių įrengti laistymo sistemą.
Žinoma, reikėtų išvengti ir kito kraštutinumo – šilauogė negali augti baloje.
Tinkama šilauogių priežiūra – tai reguliarus krūmo laistymas, siekiant išvengti išdžiūvimo ir užmirkimo.
Ir tiesą sakant, man kartais atrodo, kad būtent drėgmės poreikis yra labiausiai neįvertinamas. Jūs pabandykit laistyti dažniau (ypač jei išvis nelaistėte), būtinai – uogų mezgimo laikotarpiu, ir pamatysite geresnius rezultatus tais metais.
3. ŠILAUOGIŲ TRĘŠIMAS
Paprastai su pirmomis dviejomis klaidomis susidorojama labai greitai.
O kaip užtikrinti, kad krūmas vešėtų ir neskurstų vėliau? Pirmais metais po pasodinimo galima patręšti. Sodinimo metu tręšti nereikia, nes ir vazonėlyje pakankamai medžiagų, ir dėl rūgšties nieko daryti nereikia – durpėje rūgšties pirmiesiems metams pakaks.
Jei sodinote pavasarį, praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo, sodinukus jau galima patręšti. Ieškokite specialių trąšų šilauogėms. Šį straipsnį iniciavo „Baltic agro“, jų trąšas ir patys naudojame, todėl jei nežinote, ką geriau rinktis, parekomenduosiu ką esam išbandę. Tuo labiau kad šios trąšos yra be chloro, kuris augalams visai nereikalingas.
Paprasčiausia naudoti organines trąšas arba mineralines trąšas, kurios yra granulėmis. Jas pabersite palei krūmą, grėbliuku pamaišysite su žemėmis, kad trąšos būtų įterptos, ir palaistysite. Kaip tai daryti, parodžiau video reportaže aukščiau.
Jeigu nenorite barstyti, tuomet galima rinktis mineralines trąšas milteliais: jas įberkite į laistytuvą su vandeniu ir tuo mišiniu šilauoges palaistykite.
Visas priemones, ko gali prireikti auginant šilauoges, galite rasti čia.
Antrais metais po pasodinimo tręšiame pavasarį ir prieš žydėjimą. Trąšos lemia ne tik uogų gausą ir jų dydį, bet ir skonį.
4. RŪGŠČIOS TERPĖS PALAIKYMAS
Priėjome prie slapto ginklo, kurio daug kas nežino ir dėl to kasmet turi vis prastesnį derlių.
Šilauogė priklauso nuo įvairių mikroorganizmų, nuo grybelių, kurie gyvena po žeme ir padeda šilauogei įsisavinti maisto medžiagas. Tam, kad jie galėtų gerai funkcionuoti, jiems reikalinga rūgšti terpė. Ir tik tada kai yra rūgšti terpė, šilauogė gali pasisavinti maisto medžiagas. Todėl labai svarbu, kad laikui bėgant, kai rūgšti terpė susivienodina su aplink esančiomis žemėmis, tas rūgštingumas būtų atstatytas ir palaikomas.
Tam yra sukurta priemonė – tai šilauogių dirvos rūgštiklis, toks mažas buteliukas su stebuklingom galiom, bent jau aš taip vadinu. Ant buteliuko parašyta, kad tai trąšos šilauogėms, tačiau iš esmės tai labai koncentruotas rūgštiklis (trąšų vis tiek reikia naudoti papildomai). Jo tereikia 2 ml: 10 l vandens.
Šiuo rūgštikliu krūmus reikėtų laistyti bent porą kartų per mėnesį. Tokiu būdu užtikrinsime, kad šilauogė auga rūgščioje terpėje ir gali pasisavinti visas maisto medžiagas iš dirvožemio.
ŠILAUOGĖS, TVARUMAS IR EKOLOGIJA
Socialiniuose tinkluose skaitau, kad ant šilauogių dėl rūgšties palaikymo pilamas kefyras, actas, beriami obuoliai, tikintis, kad jų irimo metu terpė parūgštinama. Tačiau neaišku, kiek tiksliai rūgšties pateks į gruntą ir prie šaknų, nežinome, kokiu dažnumu, tai daryti, todėl visiškai negali prognozuoti poveikio augalui.
Dirvožemio rūgštinimas obuoliais specialistų nerekomenduojamas dar ir dėl to, kad rūgstantys ir pūvantys obuoliai gali paskatinti puvimo procesus ir prie šilauogės šaknų, o tam jos yra jautrios. Taigi galite pasidaryti dar daugiau bėdos.
Tęsiant ekologijos temą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau sodinimo metu yra pakeičiamas gruntas, todėl apie natūralumą ir ekologiją auginant šilauoges kalbėčiau labai atsargiai.
O jeigu jau nusprendėte auginti šilauoges, pasitikėkite geriau mokslu, apskaičiuotomis priemonėmis, kurios augalui nekenkia, o tik padeda augti geriau.
Šaltinis: https://geltonaskarutis.lt/
