Labai svarbu suardyti po lietaus susidariusią plutelę. Daržovių šaknys gaus daugiau oro ir išgaruos mažiau drėgmės. Mulčiuotos dirvos purenti nereikia.
Ravėkite piktžoles, paskui daržoves mulčiuokite pavytinta vejos žole. Tinkamai ir laiku prižiūrėdami daržoves, sudarysite sąlygas gausiam derliui.
Apkaupkite vėlyvuosius kopūstus, agurkus. Apkaupus stiebas išleidžia daug pridėtinių šaknų, padidėja supurentos dirvos sluoksnis, dėl to geriau vystosi šakniavaisiai, užauga gausesnis derlius. Apkaupti kopūstai rečiau išvirsta nuo vėjo, o morkų bei griežčių viršūnės nepažaliuoja.
Purenant dirvą skatinamas vaistinių smidrų stiebų augimas ir kitų metų derlius. Tai tinka visoms smidrų veislėms. Purenkite dirvą atsargiai, kad nepažeistumėte stiebų.
Nuskabykite pomidorams pažastinius ūglius.
Liepos mėnesį augalams reikia daug vandens, ypač žalumyninėms daržovėms, agurkams, augantiems lengvose dirvose. Agurkus laistykite 20–24 °C temperatūros vandeniu.
Vandens daržovėms ypač daug reikia, kada formuojasi produktyvioji dalis – gūžė, vaisius.
Augančias daržoves papildomai patręškite kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau kalio. Ruošdamiesi tręšti pomidorus, agurkus, gūžinius ir žiedinius kopūstus, į laistytuvą įberkite 20–30 g kompleksinių trąšų. Patręšę supurenkite dirvą.
Gelteklėms liepos mėnesį reikia daug maisto medžiagų ir purios dirvos. Dabar jas tręškite daug kalio ir mažai azoto turinčiomis trąšomis (20 g/kv. m) arba laistykite 0,2 proc. Skiediniu.
Sekite, kad šiltnamiuose būtų palankios sąlygos daržovėms augti.
Pradėkite vartoti ankstyvosios sėjos morkas ir burokėlius.
PATARIMAS: gumbinius salierus, kaip kitas šakniavaisines bei kopūstines daržoves, tręškite daugiau kalio turinčiomis trąšomis (20 g/kv. m), tada jie geriau laikysis per žiemą.
Jau pats vasaros vidurys, džiaugiamės subrandintu daržovių derliumi. Liepos pradžioje pjauname subrendusias žiedinių kopūstų galvutes, o dar augančias pritemdome palenktais lapais – tada užaugs stambesnės ir baltesnės.
Agurkus derėjimo pradžioje renkame kas 3–4 dienas, vėliau – kas antrą dieną anksti ryte arba vakare, kad neperaugtų ir geriau formuotųsi naujos užuomazgos. Juos laistome ir tręšiame 0,2–0,3 proc. bechloriu daug azoto ir kalio turinčių kompleksinių trąšų tirpalu kas 8–10 dienų. Taip pat nuimame aguročių, cukinijų, šparaginių pupelių, salotų, svogūnų laiškų, žirnių, daugumos prieskoninių augalų derlių.
Maždaug apie liepos vidurį galima pradėti imti gegužės mėnesį pasodintų brokolinių kopūstų derlių.
Brokolinių kopūstų žiedynus pjauname dar nepražydusius. Kai labai šiltas oras, reikia būti ypač atidiems, nes žiedynai ar pavieniai pumpurai palyginti greitai pradeda žydėti ir praranda standumą bei gerą skonį.
Imant brokolinių kopūstų derlių, reikia žinoti, kad maistui tinka ne tik galvutės, bet ir mėsingi stiebai. Taigi žiedynus pjaukite su 15 cm ilgio žiedstiebiais.
Nupjovus brokolinių kopūstų centrinius žiedynus, iš lapų pažastyse esančių pumpurų susiformuoja mažesni šoniniai žiedynai. Gerai augančių brokolinių kopūstų derlių galima imti net iki rugsėjo mėnesio, jei augalai bus reguliariai iki rugpjūčio pabaigos tręšiami ir laistomi.
Dabar pats tinkamiausias laikas imti prieskoninių augalų derlių.
Liepą subręsta žieminiai česnakai. Nevėluokite nukasti ir gerai išdžiovinkite. Kaskite, kai visai išsitiesia žiediniai stiebai. Džiovinkite pavėsyje, nes kaitri saulė jiems kenkia.
Neužmirškite ir komposto krūvos, palaistykite – greičiau mineralizuosis, perkaskite.
Į nuimtų ankstyvųjų daržovių vietą sėkite ridikėlių, salotų, žieminių ridikų, ropių ir špinatų, sodinkite antros sėjos žiedinių ir lapinių kopūstų daigus, ropinius kopūstus.
Pirmiausia paruoškite žemę: surinkite daržovių liekanas, išravėkite piktžoles, smulkiai supurenkite dirvą, patręškite lapuočių pelenais (150–200 g/kv. m) ar kompleksinėmis trąšomis (30 g/kv. m), išlyginkite žemės paviršių, jei reikia, palaistykite ir tik tada pakartotinai pasėkite daržoves.
Nesėkite giminingų augalų, kad jų nepažeistų tos pačios ligos ir kenkėjai. Vietoje jų taip pat galima sėti sideracinių augalų: garstyčių, facelijų, žirnių ar vikių, kurie dirvą papildys organinėmis medžiagomis.
Jei, nuėmę žirnių derlių, augalo šaknų neišrausite, vėliau čia auginamos daržovės gaus papildomai azoto. Stiebus nupjaukite ties pat dirvos paviršiumi. Ant žirnių šaknų, kaip ir ant pupelių, auga gumbelinių bakterijų, gaminančių azotą.
Kovai su ligomis naudokite serenčių, pelynų ištraukas arba fungicidus, turinčius vario.
Nuo liepos mėnesio pakartotinai pradeda skraidyti kopūstiniai pelėdgalviai ir svogūnų muselės. Juos naikinkite augaliniais preparatais.
Norėdami atsiginti nuo kopūstinių baltukų, kopūstus reguliariai apipurkškite pelynų ar pomidorų atžalų nuoviru (4 kg pomidorų pažastinių ūglių pavirinama 30 minučių, nukošiama ir prieš naudojimą praskiedžiama vandeniu santykiu 1:3, dar įdedama 50 g ūkinio muilo).
PATARIMAS: ant augalų atsiradus amarų, purkškite pelenų šarmu (0,3 kg pelenų, 10 l vandens), tabako ir česnako (galima panaudoti ištraukai išskabytus žieminių česnakų žiedynus) ištrauka, į 10 l ištraukos pridėję 50 g muilo. Purkškite ne tik lapų paviršių, bet ir iš apačios.
