Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Ar rudenį sugrėbti lapus yra būtina?

Atėjus rudeniui, tarp sodininkų kartais kyla diskusija – lapus grėbti ar palikti ramiai gulėti. Lapai, sodininkystės bei daržininkystės kontekste, vienu metu gali atlikti tiek teigiamą – natūralių trąšų vaidmenį, tiek neigiamą – ligų sukėlėjų buveinės vaidmenį. Tad ar reikia grėbti lapus ir ką vėliau su jais daryti?

Kodėl lapus geriau sugrėbti?


Nors kartas nuo karto galima išgirsti nuomonę, kad nukritusius lapus po medžiais ir krūmais naudinga palikti kaip natūralų mulčio sluoksnį, visgi ekspertai beveik vieningai rekomenduoja juos sugrėbti. Juk ne veltui įvairiuose sodininkystės ir daržininkystės vadovėliuose lapų grėbimas yra akcentuojamas, kaip vienas svarbiausių rudens darbų.

Juos nugrėbti yra svarbu dėl vienos paprastos priežasties – nukritę lapai yra puiki buveinė ligų sukėlėjams. Lapuose žiemoja įvairūs grybinių ligų pradai. Juose galima aptikti grybienos, sporų, vaisiakūnių.


Nesugrėbti lapai gali būti kalti dėl įvairių serbentų susirgimų, pavyzdžiui: serbentų degulių, serbentų tamsiosios miltligės bei serbentų šviesmargės ligos. Jie taip pat paprastai būna kalti ir dėl braškių šviesmargės ligos, nes šios ligos sukėlėjo piknosporos žiemoja nukritusiuose lapuose.


Dar reikia išskirti ir vaismedžių ligas, kurias dažnai sukelia nenugrėbti lapai, pavyzdžiui, vyšnių kokomikozę, kuria augalas suserga žydėjimo metu, nes ligos sukėlėjas būtent tuo metu subrandina pernykščiuose lapuose žiemojančias sporas ir jas paskleidžia į aplinką. Nukritusiuose lapuose peržiemoję kenkėjai taip pat yra obuolių ir kriaušių rauplių sukėlėjai.


Shutterstock nuotr.


Kur dėti sugrėbtus lapus?


Kadangi soduose augančių medžių sugrėbtus nukritusius lapus deginti lauko sąlygomis yra draudžiama, lieka dvi išeitys – lapus galima kompostuoti arba iš savo privačios nuosavybės teritorijos nugabenti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurios yra įrengtos kiekviename mieste.


Lapų kompostavimas


Reikia pradėti nuo to, kad lapai yra ganėtinai sunkiai skaidoma medžiaga. Taip yra todėl, nes juose gausu hemiceliuliozių. Dėl šios priežasties, kompostuojat šią organinę atlieką, labai svarbu sukurti tinkamą komposto balansą. Lapus tinka maišyti su durpėmis, žemėmis ar organinėmis trąšomis (pavyzdžiui, mėšlu). Atminkite, kad kompostą turėtų sudaryti: 70 proc. augalinės kilmės medžiagų, apie 20 proc. organinių trąšų ir apie 10 proc. dirvos.


Rekomenduojama komposte naudoti skirtingų medžių lapus, pavyzdžiui: obelų, kriaušių, klevų, liepų bei beržų. Prieš kompostuojant ąžuolo lapus, svarbu žinoti, kad jie turi raugų. Dėl šios priežasties jie skaidosi gana ilgai (3 ir daugiau metų). Taip pat verta žinoti, kad toks kompostas bus tinkamas tiems augalams, kuriems auginti reikia rūgštesnės aplinkos.


Shutterstock nuotr.


Yra ir tokių lapų, kurių iš viso netinka kompostui. Pavyzdžiui, riešutmedžio lapai neturėtų būti kompostuojami, nes juose esančios aktyvios medžiagos (juglonas ir kiti) slopina daugelio augalų auginimą.

 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?