Kaip matome pagrindinėje nuotraukoje, senas dviratis stilingai ir nebanaliai atrodo todėl, kad įkomponuotas įvertinus kitų kraštovaizdžio elementų proporcijas, foną ir apgalvotai su jais visais susietas. Juk harmonija – tikslingas aplinkos, augalų ir aksesuarų derinys.

Gamtoje rūdys – tai geležies irimo požymis, o dizaino srityje – natūralus, šiltas ir „jaukus“ potėpis, giminingas terakotai, nublukusiems dažams, kraklė dekoravimo būdui.

Rūdžių patina padengti buities rakandai ilgą laiką buvo laikomi nepakeičiamais kaimiškojo stiliaus atributais. Nieko keista: jų poveikis toks pats, kokį sodui suteikia seni medžiai, o namams – senoviniai daiktai ar šeimyninės nuotraukos. Visa tai, kas ne tik paveikta bėgančio laiko, bet ir susiję su nostalgiškais prisiminimais. Vis dėlto rūdžių paliesti aksesuarai dabar vertinami ne tik kaip šiek tiek senamadiškas vintažas: jie peržengė siaurus kaimo sodybos rėmus, tapo daug pakantesni kraštovaizdžio stiliui, nes lengvai suderina dvi funkcijas – ir traukia akį, ir suteikia išraiškingumo bendrai sodo koncepcijai.

Nuo metalo nuvalyti rūdis ir jį nulakuoti, kad apsaugotume nuo tolesnio aplinkos poveikio, nelabai sunku, tačiau ar verta? Iš tiesų rūdys turi žavesio, ir kraštovaizdžio dizaineriai tai puikiai žino.

Gera idėja
Kad sode sukurtume norimą įspūdį, nebūtina rinktis autentiškų surūdijusių daiktų. Dizaineriai dabar naudoja moderniomis technologijomis pagamintą plieno lydinį – šis tam ir skirtas, kad greit pasidengtų rūdžių plėvele. Kai tikslas būna pasiektas, korozija toliau jo nebeveikia.

Sodo spalvų paletė gražiai suderinta, kai rūdžių paliesto metalo spalva pakartojama gėlynuose. Tokia skulptūra – tarsi maloni staigmena, jei slepiasi tarp augalų ir matoma tik atidžiai įsižiūrėjus.

Tikros rūdys nelabai sveika žmogui ir jo gyvenamajai aplinkai, veikia žemės rūgštingumą, tad sukurta būdų, kaip patobulinti metalo senėjimo procesą. Iš specialios rūšies plieno „Cor-Ten“ gaminamos plokštės, kurios lauke greit pasidengia plonu rūdžių sluoksniu, bet šis į metalą gilyn nesiskverbia ir netgi saugo jį nuo atmosferos poveikio, tad plienas yra ilgaamžis, jo spalva – subtiliai „rūdiška“. Tokiomis surūdijusiomis plokštėmis architektai mėgsta dengti namų fasadus, iš jų kuriamos originalios skulptūros. Šis plienas populiarus tarp kraštovaizdžio dizainerių: paprastai kaip tik jis ir naudojamas dekoratyvioms šiuolaikiško dizaino pertvaroms, sienelėms, arkoms ir daugeliui kitokių sodo dekoro elementų.

Ne tik metaliniai daiktai atskleidžia rūdžių patinos efektą: dabar madingi ir „surūdijusio“ atspalvio – dažniausiai varpiniai – augalai. Jie susieja aksesuarus ir želdinius į vieną visumą arba pabrėžia dekoro išskirtinumą.

Nedideliame kiemelyje labiausiai derėtų vertikalus dekoro elementas – savotišką „modulinę konstrukciją“ galima vertinti kaip pertvarą, o galima laikyti išraiškinga skulptūra. Beje, rūdžių efektą nesunku sukurti specialiais dažais – nebūtina laukti, kol tuo pasirūpins gamtos procesai ir bėgantis laikas.

Jei ne atspalvis, originalus mažosios architektūros elementas netektų pusės žavesio. Tiesa, rūdžių spalva kraštovaizdžiui suteikia šiek tiek grėsmingą nuotaiką, bet ją galima sušvelninti terakotos, bronzos ar vyno atspalvių augalais.

Jei vintažas, tai tik stilistiškai apgalvotas. Kaltinė tvora ir senų plytų mūras sutaria kaip tobulas duetas.

Sodyboje vis tenka ką nors sugalvoti, išrasti, sukurti. Kai ką – dėl gražumo, kai ką – dėl patogumo ar gyvenimui palengvinti. Išradingai panaudoti vintažiniai aksesuarai neapčiuopiamai keičia nuotaiką, suteikia aplinkai individualumo, paprastumą paverčia subtilumu, akivaizdumą – daugiaplaniškumu.

Rūdžių efektas sode atrodys įspūdingai, jei metaliniai aksesuarai bus sugrupuoti, suderinti, išskirti. Ten, kur vienas elementas pasimestų, keli susivienys į tikslingą kompoziciją.