Kurmiai sode ir darže: ką daryti?

Kurmiai iš tikrųjų yra labai naudingi gyvūnai, o didžiausia jų bėda ta, kad žmonėms nepriimtinas jų „estetikos“ suvokimas. Tiesiog kurmių gyvenimo ir maitinimosi ypatumai dažnai trukdo mūsų erdvei. Reikia įvertinti, kad kurmiai nemokamai gaudo įvairius kenkėjus, apsaugo nuo jų augalus, ir jeigu šie gyvūnėliai nelabai trukdo jūsų gyvenimui, tuomet netgi patariama jų nenaikinti, o atbaidyti, ypač, jeigu jų nėra daug. Kurmiai yra priskiriami naudingųjų gyvūnų kategorijai, tačiau kai kada jų sukeliama žala gali smogti per kišenę, tarkime, jie sugadina daržą, sodą ar žalią veją, o ją sutvarkyti prireikia papildomų lėšų ir fizinio darbo. Apie kurmių biologiją ir jų naikinimo būdus pasakoja VDU Kauno botanikos sodo Fitopatologijos grupės mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė.

Su kurmiais kovoti yra sunku, nes jie išrankūs ir išradingi gyvūnai, kadangi jų stipri uoslė, labai gerai užuodžia žmogaus kvapą. Tad gaudant kurmius, to reikia nepamiršti. Juos galima gaudyti spąstais, iš teritorijos išprašyti dūmų mašinos pagalba, o mažame plote naudoti specialius įrenginius, kurie skleidžia elektromagnetinius impulsus, taip pat, aromatingus augalus ar kitas atbaidančias medžiagas.

Kas tas kurmis?

Lietuvoje paplitęs europinis kurmis (Talpa europaea L.). Tai smulkus žinduolis juodu aksominiu kailiuku. Kurmio kūno ilgis – 13-15 cm, svoris – apie 90-120 g. Regėjimas silpnai išvystytas, klausa labai gera. Ausys nepastebimos – angos pridengtos plona odos raukšlele. Kurmiai pasižymi gera uosle. Kurmių patelės kiek smulkesnės už patinus. Dauginasi vasaros pradžioje, patelių nėštumas trunka 40 dienų. Vidutinis kurmiukų skaičius vadoje – penki. Lytiškai kurmių patelės ir patinėliai subręsta po metų. Palankiomis sąlygomis kurmių patelės veda 2 jauniklių vadas. Kurmiai gyvena 3-4 metus.

Daugelis mokslininkų, tyrinėjusių kurmių gyvenimą, taikliai pastebi, kad kurmiai gimsta, gyvena ir miršta žemėje. Jų išėjimas į paviršių – labai retas reiškinys. Kurmių natūrali gyvenamoji aplinka yra miškų ir pievų dirvožemiai. Sukultūrintuose laukuose, daržuose ir soduose jie randa palankias gyvenimo sąlygas. Tai nulemia kurmių maitinimosi pobūdis, nes pagrindinę jų raciono dalį sudaro sliekai. Kurmiai gali kaupti maisto atsargas (sliekus). Sliekus jie žudo atkąsdami galvos galą. Ėda juos taip pat pradėdami nuo galvos, pertraukdami tarp nagų. Taip išspaudžia žemę, esančią sliekų virškinamajame trakte. Augalų maistui kurmiai nevartoja. Minta jie ir dirvoje gyvenančiais vabzdžiais bei kitais bestuburiais, kurių dalis kurmių mityboje didėja, jeigu jų gausu arba kai sliekų būna labai mažai.

Kurmiai maistui naudoja spragšius ir jų lervas, straubliukus ir jų lervas, grambuolių lervas, kurklių lervas, pelėdgalvių vikšrus ir kai kuriuos kitus. Ten, kur gausu grambuolių lervų, jos gali sudaryti apie pusę kurmių raciono.

Norėdami susirasti maisto kurmiai rausia žemėje tunelius, kurie sudaro požeminių tunelių sistemą ir yra skirtingos paskirties. Vieni iš jų – laikini (mitybiniai), yra arčiau žemės paviršiaus, 1-5 cm gylyje, daugiau vingiuoti, jų sienelės netvirtos, jie kasdien prailginami. Kiti tuneliai yra pastovūs, iki 35 cm gylyje, jų sienelės lygios, suplūktos dėl intensyvaus judėjimo. Neretai jais naudojasi keli gyvūnai. Dar giliau, 50-70 cm gylyje, yra lizdas (lizdo kamera) ir radikaliai bei žiediškai išsidėstę tuneliai. Lizdo kamera sujungta tiek su pastoviais, tiek su laikinais tuneliais. Gilesni, magistraliniai urvai driekiasi per kelis aukštus, jie sujungti perėjomis, kur tykoma grobio.Visa sistema siekia kelių šimtų metrų ilgį.

Shutterstock nuotr.

Kurmių rausiamoji veikla kinta sezono eigoje. Ji suintensyvėja pavasarį, rausiama daugiau tunelių, gausiau iškyla kurmiarausių – išraustos žemės kauburėlių, kuriuos kurmiai išrausia į paviršių darydami magistralinius tunelius. Per parą vienas kurmis išrausia 4-5 m naujų takų. Per parą kurmis suėda tiek pat, kiek pats sveria.

Dar intensyviau kurmiarausiai „dygsta“ rudenį. Šiuo laiku aptinkami didžiausi kurmiarausiai, iki 0,02 kub.m. Žiemos metu kurmiai neužmiega.

Kai kurmių gausu, kurmiarausiai gali užimti iki 10 proc. žemės ploto. Kurmių veikla daro daug žalos daržams, sodams, gėlynams, pievoms ir dekoratyvinėms vejoms. Pievose ir gazonuose kurmiarausiai trukdo šienauti, o kurmiarausį išlyginus iš po išsklaidytos žemės žolės nesimato ir ji lėčiau atželia, dėl to blogėja estetinis vaizdas. Ant išlygintų kurmiarausių žemių auga piktžolės.

Daržų derlius, kur gausu kurmių, gali sumažėti iki 25 proc. Kurmių tunelių sistema neretai pasinaudoja ir kiti gyvūnai, dažniausiai pelės. Manoma, kad kartais kurmių tuneliais atklysta ir kai kurie smulkūs plėšrūnai (žebenkštys ir kt.), ir sunaikinti kurmiukus.

Ypač kurmiai mėgsta organinėmis medžiagomis prisotintus dirvožemius, kur gausu sliekų. Kurmių populiacijų tankis priklauso nuo dirvožemio derlingumo ir maisto atsargų. Kurmiai, ieškodami maisto, daro daug mitybinių tunelių, kurie daržuose, soduose, šiltnamiuose ir inspektuose pažeidžia augalų šaknų sistemą, augalai vysta ir žūva.

Negalima ignoruoti epizootinio bei epideminio kurmių vaidmens. Apie 85 proc. kurmių yra užkrėsti erkėmis, blusomis, jų įvairovė yra praktiškai plati, kaip ir kitų smulkių žinduolių. Kurmių gausumui neigiamos įtakos turi sausros, dirvos užmirkimas, besniegės žiemos.

Žalinga kurmių veikla ir infekcijų platinimo pavojus skatina reguliuoti jų skaičių, o daržuose, soduose, vejose – visiškai naikinti.

Apsaugos priemonės

Kurmius sėkmingai galima naikinti, tik teisingai nustačius jų buvimo vietas. Purioje žemėje paviršiniai tuneliai sunkiai pastebimi. Geriausia kurmius gaudyti pastoviuose tuneliuose, ypač ten, kur žemė rečiau dirbama: pakelėse, prie takų, patvoriuose, pomedžiuose. Pastoviam tuneliui aptikti tinka paprastas įtaisas – metalinis pieštuko storio strypas, kurio ilgis – 80-120 cm. Viršutinė jo dalis užlenkta ir sudaro rankenėlę, o apatinė suplota ir nusmailinta.

Ieškant kurmių, tunelio strypas smeigiamas į žemę 5-15 cm gyliu. Jeigu smaigstant šį strypą, jis staiga nesutinka pasipriešinimo ir randama tuštuma, būtina dar įsitikinti, ar tai iš tikrųjų kurmio landa. Tuo tikslu strypas sukamas aplink savo ašį. Tunelyje strypas apsisuka lengvai. Aptiktas tunelis atkasamas, panaudojant peilį arba kastuvą, bent 30 cm ilgio atkarpoje. Greta ieškoma kitų tunelių, visi jie pažymimi gairelėmis ir paliekami atidengti. Praėjus parai, tikrinamos atidengtos vietos: jei jos bus naujai užkapstytos žemėmis – vadinasi, tunelis gyvenamas. Jeigu pastovūs kurmių keliai yra arti žemės paviršiaus, jie matomi iš viršaus, jų veikla išaiškinama lengviau. Takai iš paviršiaus sutrypiami periodiškai apžiūrint stebima, ar kurmiai mėgina juos atnaujinti.

Shutterstock nuotr.

Kurmių spąstai. Populiariausias, dažniausiai naudojamas kurmių gaudymo įrankis – kurmių spąstai, pagaminti iš standžios plieninės vielos. Spąstai kurmiams gaudyti būna įvairiausių rūšių ir konstrukcijų. Pagal veikimo principą yra žirkliniai, kilpiniai, giljotinos, tuneliniai, vamzdiniai ir kitokie. Lietuvoje prekyboje galima rasti vamzdelinių ir savaržėlės tipo spąstų, bet teko įsitikinti, kad šie spąstai neveiksmingi. Vieni efektyviausi iš jų yra žirkliniai ir tuneliniai dviejų krypčių spąstai. Kadangi statydami spąstus kurmio tunelyje nežinome kuriame jo gale šiuo metu yra kurmis, šie spąstai yra labai patogūs, nes sugauna kurmį nesvarbu iš kurios pusės jis ateitų. Statant kitokius spąstus, reikia statyti dvejus, o dveji spąstai kainuoja tikrai brangiau, už vienus dvikrypčius tunelinius spąstus. Spąstų užtaisymas ir veikimo principas panašus į pelių gaudymo spąstų. Išpakavus spąstus geriausia apie parą palaikyti juos žemėje, kad prisitrauktų žemės kvapo, nes kurmis yra labai jautrus kvapams. Prieš statant spąstus, rankas taip pat geriausia išsitrinti žemėmis arba statyti spąstus su pirštinėmis.

Spąstus geriausia spęsti pastoviuose naudojamuose tuneliuose, ypač jų išsišakojimų vietose. O didžiausia klaida yra ta, kad kartais žmonės spąstus deda ant kauburių. Nieko panašaus – juos reikia dėti į takus arba virš kurmių judėjimo takų.

Tuneliui atidengti virš jo išpjaunamas grunto sluoksnis (15x20 cm). Į apačią šis velėnos ar grunto gabalas gali būti kiek smailėjantis, šiuo atveju bus lengviau jį įstatyti į buvusią vietą. Žemė ir kiti pašaliniai daiktai, patekę į tunelį, pašalinami. Spąstai įstatomi į tunelį ir įstumiami gylyn, kiti (ne žirkliniai ir ne tuneliniai) spąstai taip pat įdedami į tunelį iš kitos duobelių pusės. Spąstų spyruokles būtina įspausti į tunelio dugną. Paskui atodanga uždengiama tuo pačiu žemės gabalu. Laikotarpiu, kai būna gausu augančių kurmiukų, spąstų į tunelius spendžiama po dvejus ir daugiau. Spąstus kurmiams galima pasigaminti ir patiems iš vidutinio standumo 3 mm plieninės vielos. Vidinis kurmių spąstų skersmuo turi būti 5,5 cm, jų ilgis – 13 cm.

Be spąstų kurmių gaudytojai naudoja įvairias parankines priemones – metalines 20 cm aukščio, 15x25 cm dydžio dėžutes, taip pat įvairius indus, kibirėlius, stiklainius, juos pakasdami po tuneliais, kad viršutinis jų kraštas būtų žemiau tunelio pagrindo 5 cm.

Shutterstock nuotr.

Kiti kurmių atbaidymo iš daržo būdai

Seniausias kovos su kurmiais būdas – triukšmą keliantys vėjo malūnėliai. Deja, išgirdę triukšmą, kurmiai pabėga, tačiau po kurio laiko ir vėl grįžta. Norint išprašyti kurmius iš savo sodybos, į urvelius dėkite naftos produktuose arba fenolyje išmirkytų skudurų. Naudoti nemėgstamų augalų kvapus. Pavyzdžiui, jiems nepatinka pupų, šeivamedžių kvapas – į jais apsodintą daržą kurmiai nelenda. Galima juos nubaidyti ir pūvančių silkių galvų kvapu jų landose.

Dūmų mašina yra brangi, geriausia tokiu atveju yra išsinuomuoti paslaugą. Dirbant šiuo įrengimu, labai svarbu gerai išstudijuoti urvų sistemą.

Kurmius išprašant elektromagnetinių bangų pagalba, šią procedūrą reikia pakartoti, nes jie vėl mielai sugrįžta atgal.

Mėginkime atrasti savo sodyboje kurmiams tinkamas atbaidymo priemones, mažiau naudokimės spąstais (išimtinais atvejais), nes išnaikinus savo aplinkoje kurmius, vėliau susidursime su žymiai pavojingesniais daržuose kenkėjais – kurkliais, kurių geriausias naikinimo būdas – kurmiai, kurie vieninteliai naikina kurklius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis