Vijokliniai augalai, tinkantys gyvatvorėms

Tęsiame temą apie įdomesnias gyvatvores. Paminėjome, kad gyvatvorėse galima auginti ne tik įprastines tujas, bet ir įdomesnius augalus, kurie gali papuošti kiemą savo žydėjimu arba nokinti valgomus vaisius. Šį kartą – apie vijoklinius augalus, kurie tinka gyvatvorėms, apie jų privalumus, trūkumus ir kaip juos prižiūrėti.

Neseniai rašėme apie vijoklinį augalą didžialapę kartuolę (Aristolochia macrophylla), kad tai puikus augalas, ypač tinkantis pavėsingoms kiemo vietoms. Ir nors Lietuvoje gali augti dar keletas kartuolės rūšių, bet pati populiariausia ir nereikliausia iš jų yra būtent ši. Ji ne tik mėgsta pavėsį, bet ir yra liana, t.y. sumedėjęs vijoklis, tad gerai auga visur, kur gali apsivynioti savo ūgliais. O auga ji tikrai greitai, per metus pasistiebdama net keletą metrų į visas puses. Jai tinkamiausia yra tinklinė tvora ar kitos atramos, kurias ji apsivynios labai mikliai. Stambūs širdies formos žali lapai greitai uždengs jūsų kiemą nuo pašalinių akių. Net ir žiemą nukritus lapams gausiai susiraizgę žali stiebai sudaro ažūrišką užsklandą. Kartuolė nėra itin reiklus augalas, bet labiau mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvą. Žiemomis kartais vienas kitas stiebas apšąla, bet kaip ir dauguma vijoklių ji yra tikrai gyvybinga, tad apšalimų greičiausiai net nepastebėsite.

Didžialapė kartuolė mėgsta augti pavėsyje.
Didžialapė kartuolė mėgsta augti pavėsyje.
Asmeninio albumo nuotr.

Iš vijoklinių augalų, kurie taip pat mėgsta pavėsį, dar galima paminėti gebenę lipikę (Hedera helix). Tai savaiminis Lietuvos augalas, natūraliai augantis ūksmingose miškuose. Tiesa, savaime gamtoje gebenę jau retai besutiksi ir ji įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, bet želdynuose ji populiari.

Gebenė gali augti tiek ant tinklinės tvoros, tiek ant mūrinės sienos. Reikia neužmiršti, kad tai visžalis augalas, t.y. toks, kuris žaliuoja žiemą-vasarą, tad jeigu gebenė augs ant tinklinės tvoros, kuri žiemą bus vėjų perpučiama, tai greičiausiai ji apšals. Kaip ir kartuolė, gebenė mėgsta derlingesnes ir drėgnesnes vietas.

Gebenės - nuolat žaliuojantys vijokliniai pavėsio augalai.
Gebenės - nuolat žaliuojantys vijokliniai pavėsio augalai.
Asmeninio albumo nuotr.

Iš vijoklinių augalų, tinkamų gyvatvorėms, tiesiog būtina paminėti tikrąjį vynmedį (Vitis vitifera), kurį mes paprastai vadiname vynuoge. Paprastai vynmedžiais apauginamos pavėsinės, bet jie tinkami ir kaip gyvatvorių augalai. Vynmedis dar puikus ir tuo, kad nokina valgomas ir skanias vynuoges. Daugelis vynmedžių yra gan lepūs augalai, linkę apšąlti, bet yra sukurta ir lietuviškų veislių, pvz., ‘Juodupė‘, ‘Gailiūnė‘, ‘Liepsna‘ bei kt., kurios yra žymiai atsparesnės lietuviško klimato sąlygoms ir jų uogos yra skanios. Vynmedžiai mėgsta augti saulėtose vietose, apsaugotose nuo šaltų vėjų, dirva turėtų būti derlinga ir drėgnoka. Daugelyje šalių, kur vynmedžiai auginami gausiai, maistui dažnai vartojami ir lapai.

Vynmedžiai yra ne tik vijokliai bei nokina valgomas vynuoges, jų lapai taip pat tinka maistui.
Vynmedžiai yra ne tik vijokliai bei nokina valgomas vynuoges, jų lapai taip pat tinka maistui.
Asmeninio albumo nuotr.

Sausmedis (Lonicera) gali būti įvairių rūšių, jų tarpe yra ne vienas, tinkantis ir vijoklinei gyvatvorei. Galima paminėti vijoklinį (L.periclymenum), stambiažiedį (L.x tellmaniana), Brauno (L.x brownii), apskritalapį (L. caprifolia) bei kt., kurie pasižymi gausiais ir kvapniais žiedais, žydinčiais visą vasarą. Žiedų spalva gali būti įvairi – nuo baltos iki geltonos arba raudonos. Nužydėję sunokina nuodingas uogas. Kai kurie iš šių sausmedžių yra visžaliai. Sausmedžiai mėgsta saulėtas vietas, ir nors pavėsyje gali augti, bet tuomet mažiau žydės. Žiemomis kartais apšąla. Nors vijokliniai sausmedžiai ir patys vyniojasi aplink atramas, bet jiems reikės ir šiek tiek „padėti“ prisitvirtinti tinkama kryptimi.

Žydintis vijoklinis sausmedis gali tapti tikra jūsų kiemo puošmena.
Žydintis vijoklinis sausmedis gali tapti tikra jūsų kiemo puošmena.
Asmeninio albumo nuotr.

Iš vijoklinių augalų, kurie nokina valgomus vaisius, dar galima paminėti aktinidiją (Actinidia) bei citrinvytį (Schizandra). Margalapė aktinidija (A.kolomikta) be sveikų ir skanių uogyčių, dar būna pasipuošusi labai įdomiais, rausvai-baltai margintais lapais. Tiesa, norint sulaukti valgomų uogų, kurios iš tiesų yra miniatiūriniai kiviai, šalia reikės sodinti vyrišką ir moterišką augalą. Citrinvytis dera ir vienas, vasaros pabaigoje sunokindamas ryškiai raudonas ir specifinio skonio uogas, kurios turi daug naudingų savybių.

Kininis citrinvytis - tai unikalus augalas, turinti daug gydančių savybių.
Kininis citrinvytis - tai unikalus augalas, turinti daug gydančių savybių.
Asmeninio albumo nuotr.

Pastaraisiais metais populiarėja ir vijoklinis augalas stambiažiedė ląstūnė (Campsis radicans), kuri anksčiau buvo retai auginama dėl neatsparumo šalčiui, bet, galbūt, paskutiniu metu ji įgavo didesnį imunitetą arba žiemos tapo nebe tokios šaltos, tad ląstūnę dažnai galima pamatyti želdynuose. Šis vijoklinis augalas žydi vasaros antroje pusėje įspūdingais, trimito formos raudonais, oranžiniais arba geltonais žiedais. Žiedai ilgai būna puošnūs, tad ląstūnę tikrai verta auginti kaip vijoklinį gyvatvorės augalą, kuris suteiks kiemui gražių potėpių. Ląstūnės mėgta saulėtas ir derlingas vietas.

Kartais dar auginama visterija (Wisteria), kuri žydi nuostabiais ir kvapniais žiedais, bet deja, pas mus ji dažnai apšąla, tad gausios vijoklinės gyvatvorės greičiausiai iš šių augalų nepavyks sukurti.

Be išvardintų vijoklinių augalų gyvatvorėms dar tinka vynvyčiai, laipiojančios hortenzijos, raganės, vijoklinės rožės, smaugikai, savisukės, vyteniai, trisparniai bei kt., bet kai kurie iš jų tikrai retai pas mus auginami. Taip pat yra nemažai daugiamečių ir vienmečių vijoklinių gėlių, su kurių pagalba galima apželdinti gyvatvorę (rūgtys, pelėžirniai, sukučiai, kobėjos, apyniai, dekoratyvinės pupelės, tunbergijos bei kt.).

Žydinti visterija skleidžia malonų aromatą, ja galima apželdinti ne tik gyvatvores, bet ir stogelius ar pavėsines, tik jos linkusios apšąlti.
Žydinti visterija skleidžia malonų aromatą, ja galima apželdinti ne tik gyvatvores, bet ir stogelius ar pavėsines, tik jos linkusios apšąlti.
Asmeninio albumo nuotr.

Jei nuspręsite auginti vijoklinę gyvatvorę, daugiamečius augalus sodinkite maždaug kas 2–2,5 m. Beveik visus vijoklius galite drąsiai karpyti, jie nebijo genėjimo, tik tą reikėtų daryti anksti pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai augalai dar miega, nes šiltu metų laiku nugenėti vijokliai augalai paprastai gausiai „verkia“, taip prarasdami gyvybės syvus. Tad jei ieškote įdomesnės ir netradicinės, greitai augančios, žydinčios ar valgomus vaisius nokinančios gyvatvorės, rinkitės vijoklinius augalus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis