Objekto dosjė:
Tipas – rekonstruotas pastatas su naujos statybos priestatu, butas yra naujoje dalyje.
Plotas – 85 m².
Gyvenamoji erdvė – bendrasis kambarys (svetainė, virtuvė, valgomasis), šeimininkų miegamasis, du vaikų kambariai, vonios kambarys, dušo kambarys.
Gyventojai – 4 asmenų šeima.
Projekto autorės – architektės Rūta Goštautienė, Marija Šalaševičiūtė, Deimantė Narbutaitė (studija „Jurta architektai“).
Erdvus keturių asmenų šeimos būstas įrengtas Vilniaus Užupio rajone esančiame renovuotame pastate su naujos (atkuriamosios) statybos priestatu – butas suprojektuotas šioje dalyje. Interjerą kūrusios studijos „Jurta architektai“ architektės Rūta Goštautienė, Marija Šalaševičiūtė ir Deimantė Narbutaitė turėjo užduotį pritaikyti erdvę šeimos pomėgiams ir sukurti komfortiškus – tiek funkcine, tiek emocine prasme – namus. „Pro šio buto virtuvės langą atsiveria vienas gražiausių Vilniaus vaizdų į Bernardinų vienuolyno architektūrinį ansamblį bei Gedimino pilį, tad nuspręsta atsisakyti pertvarų sujungiant svetainės ir virtuvės zonas. Taip atsirado ir erdvesnis valgomasis, – erdvės projektavimo ypatumus vardija Rūta Goštautienė. – Planinė struktūra buvo pritaikyta keturių asmenų šeimai: čia įrengti trys miegamieji, du sanitariniai mazgai. Bendroji svetainės erdvė išskirtinai pritaikyta šeimos komfortui bei pomėgiams – neįprastai gili sofa, labai patogi pokalbiams, kinui ar laikui su knyga, didžiulė knygų lentyna, pianinas išduoda šeimininkų pomėgius.“
„Kiekvienas namuose esantis naujas baldas buvo kurtas individualiai šiam būstui, kruopščiai suderinti atspalviai, faktūros. Labai smagu, kad čia atsirado vietos iš praeitų šeimininkų namų atkeliavusiems baldams. Taip erdvė tampa dar asmeniškesnė“, – sako architektė Rūta Goštautienė.
Išskirtinių formų svetainės šviestuvą projekto autorės buvo nusižiūrėjusios jau seniai. Dėl savo dizaino, malonios šviesos šiai erdvei jis puikiai tiko. Šviestuvas gražiai dera kompozicijoje su Aistės Krasauskaitės keramika ir tapo pagrindine interjero ašimi.
Per visą sieną sumontuotoje šviesaus medžio faktūros knygų spintoje išrikiuotų knygų nugarėlės interjerui suteikia žaismingos ritmikos. Specialiai šiam butui suprojektuotoje konstrukcijoje projekto autorės apgalvojo ir numatė vietą pianinui.
Projekto autorės sako, kad interjero spalvinę gamą padiktavo Užupis: „Sodrus stogo čerpių, tabako, dumblo koloritas tiko tradiciniam senamiesčio būstui. Kiek atsargiau elgėmės su gyvenamosios erdvės koloritu: sienos čia neutralesnės, pritaikytos meno kūriniams eksponuoti, tačiau smulkios interjero detalės buvo parinktos ryškios ir kontrastingos. Nebijome eksperimentuoti spalvomis. Taip gimsta ypatingi spalvų deriniai, o interjeras neatrodo nuobodus“. Ypač daug dėmesio interjere skiriama tekstilės gaminiams – jų faktūroms, spalvoms, dizainui. „Šiems aksesuarams, mūsų manymu, visada lieka per mažai dėmesio: jų arba visai nėra, arba jiems neteikiama reikšmės. Taigi mes tą darome itin kruopščiai – su pasimėgavimu ir gana drąsiai. Visada nešamės į išdažytą kambarį su jau paklotomis grindimis begalę audinių, baldinių paviršių pavyzdžių – konkrečioje vietoje faktūrų ir spalvų deriniai atsiskleidžia geriausiai“, – tikina projekto autorės.
Originalaus dizaino valgomojo stalas atkeliavo iš ankstesnių šeimininkų namų – masyvi, skulptūriškos formos juoda koja čia puikiai tiko.
Achromatinės virtuvės spalvos buvo pasirinktos sąmoningai: jos pabrėžia vaizdo pro langą tapybiškumą ir yra geras pagrindas meno kūriniams. Be to, virtuvė yra atvira gyvenamosios erdvės dalis, tad neturi atrodyti buitiškai. Mediniai fasadai, juodo matinio granito stalviršiai suteikia virtuvei jaukumo ir tvarkos įspūdį.
Kadangi virtuvės langas šiame būste yra ypatingas, projekto autorės prie jo sąmoningai įrengė darbo vietą. „Šeimininkai minėjo, kad ją labai pamėgo ir užsisėdi čia iki vėlumos“, – sako Rūta. Pasak jos, virtuvės stalviršiui buvo parinktas juodas matinis granitas, tačiau darbo vietoje prie lango šeimininkai pageidavo šiltos, malonios liesti medžiagos, tad čia teko derinti kelių medžiagų stalviršius.
„Projektuodami virtuvę labai kruopščiai skaičiavome centimetrus, iš anksto planavome, kur ką dėsime. Planuose visada žymėjome durų atidarymo punktyrą ir į objektą nešdavomės matuoklį. Rinkomės vizualiai mažesnius baldus, vengėme masyvių raštų, skaidėme dideles plokštumas, naudojome veidrodį – taip vizualiai siekėme sukurti didesnės erdvės pojūtį“, – prisimena projekto autorės.
Prieškambaris bute labai nedidelis, be to, čia norėjosi paslėpti kabyklas, batų dėžes ir kitus prieškambario atributus. Taip atsirado juodo metalo bei veidrodžio durys. Jose gražiai atsispindi sūnaus kambario durų vitražai, prieškambario šviestuvas, erdvė atrodo didesnė.
Neutralaus kolorito didžiosios sienų plokštumos leidžia interjero kompozicijoje atsiskleisti meno kūriniams – jais praturtintos visos buto erdvės. Projekto autorės sako, kad jiems kūrybos procese skiriamas ypatingas dėmesys, darbai parenkami ypač kruopščiai, daugiausia tai – lietuvių menininkų darbai. „Meno kūriniai interjere yra svarbiausia detalė, – įsitikinusi Rūta Goštautienė. – Gali visiškai nebūti interjero, ir keli geri darbai „ištraukia“ visą erdvę. Žinoma, būna ir atvirkščiai. Visuomet pastebiu meno kūrinius, jie apie šeimininkus ir architektus pasako viską. Šiuose namuose kūriniai rinkti itin kruopščiai ir šis procesas vyksta iki šiol. Interjerą puošia Augustino Savicko, Jono Čeponio, Prano Gailiaus, Ramūno Čeponio, Jono Sigito Nenortos tapybos kūriniai, Aistės Krasauskaitės autorinė keramika.“
Tradicinės Užupio architektūros name įrengtame bute buvo pasirinktos klasikinės įsprūdinės durys. Projekto autorėms svarbu faktūra, tad durys – medinės. Joms pritaikyta intensyvesnė spalva, kontrastuojanti su svetainės sienomis, taip pat ji gražiai papildo miegamųjų koloritą.
Šeimininkų miegamajame vyrauja švelnūs, subtilūs dizaino sprendimai, pastelinis šiltas koloritas, prie jo derinami ir palei sieną įkomponuotos spintos fasadai. Beje, spintų bei komodos fasadų dizainas projekto autorėms kėlė nemažai galvos skausmo: „Reikėjo šiokio tokio užsispyrimo, kad fasadai išliktų tokie, kokie buvo suprojektuoti, nes baldininkai ne kartą primygtinai atkalbinėjo nuo tokių, jų manymu, nesvarbių detalių. Gerai, kad turėjome šeimininkų palaikymą“, – prisimena Rūta.
Nedideliuose vonios kambariuose projekto autorės stengėsi išnaudoti kiekvieną centimetrą. Čia pritaikytos šiltų žemės, smėlio spalvų besiūlės plytelės, jos derinamos su natūralaus medžio paviršiumi ir nesukelia nereikalingo vizualinio triukšmo, atrodo jaukiai.
