Daržininkystė gyvenime atsirado netikėtai
S. Pranckūnė pasakoja, kad sodo ir daržo veikla ji susidomėjo gana netikėtai, tai jai buvo didžiulė staigmena. Anot pašnekovės, prieš šešerius metus ji, kartu su vyru, nusprendė įsigyti kaimo sodybą, kurioje rado nedidelį šiltnamį, įkvėpusį pasimatuoti daržininkės prijuostę.
„Pradėjusi laisvalaikiu daržininkauti, pajutau, kad čia norisi praleisti vis daugiau laiko, tad nusprendėme ūkiniame pastate įsirengti kambarėlį. Remontui pasirinkome buvusios vištidės patalpas, o rekonstruodami ją, galiausiai panorome transformuoti ir kitas ūkinio pastato patalpas. Namus įsirengėme minimaliais kaštais, o namelio plotas – vos 37 kv. m., tačiau geresnės vietos gyventi dabar – nebeįsivaizduoju. Džiaugiuosi, kad įgyvendinome staiga šovusią ir galbūt beprotišką idėją“, – sako daržininkė.
Eksperimentuoja ir su egzotiškomis daržovėmis
S. Pranckūnės teigimu, šiandien daržininkystė yra tapusi bene didžiausiu jos hobiu, kurią ji laiko savotiška meditacija. Ji augina pačias įvairiausias daržoves ir žoleles, tačiau pašnekovės daržo karalius – pomidoras.
„Kasmet išbandau vis kitas veisles, sodinu kuo egzotiškiau atrodančius pomidorus – dryžuotus, violetinius, žalius ar rožinius. Taip pat mėgstu Lietuvoje rečiau auginamus žalumynus, daržoves ir nuolat stengiuosi atrasti kažką naujo. Pernai auginau japonišką petražolę „mitsuba“, įvairias japoniškas garstyčias, o šiemet auginsiu etiopinius baklažanus“, – sako „Instagram“ puslapio „My cozy garden Lietuva“ kūrėja.
Vasario viduryje veiklos darže iki kaklo
Daržininkės teigimu, vasario vidurys daržo gyvenime yra ypatingas, nes šiuo metu galima nuveikti ne vieną ir ne du svarbius darbus, pavyzdžiui, atlikti sėklų inventorizaciją ir įsigyti trūkstamų, pasiruošti daigyklas ar susidaryti daržo planą.
„Vasario viduryje taip pat jau galima pradėti sėją, ypač, ilgos vegetacijos augalų, tokių kaip baklažanai ar paprikos. Taip pat galima pasisėti ir ankstyvuosius pomidorus, šakninius salierus, svogūnus, porus ir žemuoges bei įvairias gėles. Jei labai ima niežtėti rankas, o šiltnamyje žemės nesukaustęs įšalas, galima pasėti ankstyviausių ir atspariausių žalumynų – špinatų, garžgarsčių, ridikėlių, tačiau aš asmeniškai esu linkusi dar palaukti kiek palankesnių oro sąlygų. Na ir galiausiai, vasario vidurys – palankus metas sode genėti vaismedžiams, balinti jų kamienus ar storesnes šakas“, – sako S. Pranckūnė.
Auginimo džiaugsmas neturėtų virsti priverstiniu darbu
Pašnekovė, kalbėdama apie įkvėpimą užsiimti daržo veikla, pažymi, kad pradedantieji neturėtų užsigriebti per daug, o priešingai – į šią kelionę leistųsi mažais žingsneliais: „Iš pradžių galima pabandyti mažame plotelyje auginti keletą mėgstamiausių daržovių, o ne krūvą egzotinių ir įnoringų, vien dėl to, kad tai gražiai atrodo ir skamba. Daržą su didele augalų įvairove bus sunku prižiūrėti, tai atims daug laiko, tad gali prapulti auginimo, pažinimo džiaugsmas, o procesas virs priverstiniu darbu.“
S. Pranckūnė akcentuoja, kad norint užsiimti daržininkyste, nereikia iškart pirkti šiltnamių ar kurti daržų – derliaus galima sulaukti net ir neturint balkono ar terasos, o savo namuose. Anot jos, pirmiausia reikėtų pabandyti ant savo palangės susidaiginti mikrožalumynų, užsiauginti svogūnų laiškų, o panorus kažko rimtesnio – auginti saldžiąją papriką, agurkus ar pomidorus.
„Turint didesnę erdvę, pavyzdžiui, balkoną, galima sukurti tikrai nemažą augalų įvairovę – be mano jau minėtų augalų, galima auginti baklažanus, lapinius kopūstus, salotas, net braškes ar žemuoges, nepamirškime ir įvairiausių gėlių. Apskritai, tam tereikia didžiulio noro, nes visas mokymasis vyksta savaime, o pažinti šį džiaugsmą gali bet kas, juk, kaip mėgstu sakyti, ne šventieji puodus lipdo“, – teigia „Instagram“ puslapio „My cozy garden Lietuva“ kūrėja.
