– Kokios pagrindinės 2019 metų interjero dizaino tendencijos?
– Apskritai matau dvi ryškesnes tendencijas. Viena iš jų – sukurti namuose saugų prieglobstį, oazę. Šiuolaikiniame streso persmelktame pasaulyje, kai mes gyvename nuolat prisijungę prie interneto, mums reikia vietos, kur galėtume atsipalaiduoti. Todėl namai turi būti vieta, kur galime pailsėti, nuo visko atsijungti.
Taip į namus pradedame įsileisti vis daugiau tekstilės. Būtini akcentai tampa kilimai, pagalvėlės, baldai, aptraukti tekstile (net kėdžių kojelės). Vyrauja spalvos, kurios yra raminančios, daug smėlinių, švelnių tonų, žemės spalvas. Baldai – aptakių formų, užapvalinti, viskas jauku ir sava. Iš esmės tai retro stilius, aliuzija į septintąjį dešimtmetį. Skupltūriški, kruopščiai atrinkti, rankų darbo daiktai. Skandinaviškas ar šiaurietiškas stilius, kuriame ypač svarbus tvarumas. Taip, pagal tokius principus įrengti namai neskirti rengti vakarėlius ar didelius priėmimus.
Kita tendencija, kurią pastebiu, yra susijusi su pozityvia energija ir bendravimu. Daug naujų daiktų, ryškių spalvų. Galima sakyti, nėra kažkokios vienos madingos spalvos – reikia rasti savo derinį. Man patinka violetinė, mėtų žalia ir oranžinė – bet tai mano derinys. Galbūt kažkam labiau patiks abrikosinės, rožinės ir geltonos derinys – puiku. Raštų iš esmės nebelieka, tad teks koncentruotis į spalvas. Anksčiau norėjome, kad namai būtų vienspalviai, bet dabar tai nebeaktualu. Dabar matome, kad sofa vienos spalvos, du staliukai prie jos dviejų skirtingų spalvų, o fotelis – dar kitoks…
– Šias tendencijas pastebėjote parodoje „Ambiente“. Ji, kaip ir viskas šiuo metu, išgyvena virsmą ir konkurencinę kovą su el. prekyba. Kokius pokyčius išvydote?
– „Ambiente“ vis dar yra viena iš pačių svarbiausių metų parodų, ir ji išlaiko šią poziciją. Šių metų parodoje salės išdėstytos naujai, ir aš atradau labai žavią šiaurietiško dizaino salę, taip pat japoniško dizaino salę.
Apskritai galėčiau išskirti šiuos savo mėgstamiausius produktus/prekės ženklus šių metų parodoje: „Moya“; „UAU Project“; „Stelton“; „Nude Glass“; Bethanos Lauros Wood daiktai, sukurti „Rosenthal“; Karimo Rashido daiktai, sukurti „Krosno“; „Fuga“.
– Šiemet didžiausias dėmesys skirtas indiškam dizainui. Ko Europa galėtų pasimokyti iš Indijos?
– Indija yra amatų šalis. Iš jų mes galėtume pasimokyti perdirbti gaminius ir pritaikyti juos iš naujo.
– Ką namuose turi turėti žmogus, kuris stengiasi neatsilikti nuo naujausių tendencijų?
– Jei būčiau vienas iš tų žmonių, kuriems artima „namų – poilsio oazės“ tendencija, ieškočiau sulptūriškos vazos.
Energingesniam žmogui, kuris namus kuria kaip vakarėlių ir pasilinksminimų vietą, patarčiau ieškoti ko nors ryškiai mėlyno. Galbūt kokteilinių taurių.
Ką tuo noriu pasakyti? Esmė – akcentuose. Eksperimentuokite ir atrasite.
Juk mados ir dizaino pasaulyje tendencijos linkusios sugrįžti, bet jos grįžta ne identiškos, o pakitusios. Trečiojo dešimtmečio stilius ne imituojamas aklai, o pritaikomas šiam laikmečiui, taip pat ir septintojo dešimtmečio. Panašiai ir interjere. Vis dėlto galiu prognozuoti, kad ateinančius penkerius metus karaliaus retro stilius.
– Taip pat niekaip nesibaigia ir tokių koncepcijų kaip „hygge“ populiarumo banga bei atsiranda vis kitokių alternatyvų, ką buvo galima išvysti ir šiaurietiško dizaino salėje.
– Šiuo metu gana nelengvas metas. Išrenkami politikai, apie kuriuos anksčiau net nežinojome, klimato kaita, naujos visuotinės recesijos grėsmės kūrimas. Taip pat mes nuolat lyginamės su kitais socialiniuose tinkluose – tad mums reikia pagalbos, kaip nusiraminti ir atsipalaiduoti. Štai kodėl mums pasitarnauja tokios gairės, kaip „hygge“ ar „ikigai“. Šios tendencijos įkūnija prasmę, tvarumą, teisingus pasirinkimus ir tiesiog galimybę atsipalaiduoti. Ir būtent 2019 m. mums šito itin reikia.
– Taip pat žmonės pamišo ir dėl tvarkymosi – Marie Kondo vardą jau žino beveik kiekvienas, ji ne kartą cituota ir tarp parodoje sutiktų dizaino atstovų. Kas nulėmė jos populiarumą?
– Manau, Marie Kondo populiarumą lėmė kelios priežastys. Pirmoji, žinoma, yra tai, kad ji pateikia gaires ir taisykles. Mums reikia, kad kažkas mums konkrečiai parodytų, kaip gyventi ir tvarkytis. Antra, daugumos mūsų problema ta, kad turime per daug daiktų.
Pernai buvo labai daug rašoma apie švedišką „döstädning“ arba „priešmirtinio tvarkymosi“ fenomeną. Skamba gan makabriškai, bet problema yra ta, kad mes iš tiesų turime per daug daiktų, ir mums tikrai vertėtų juos peržiūrėti ir apsivalyti.. Tuomet labai pasikeičia ir gyvenimo kokybė.
