Nuo romantiškos prieblandos iki kraują stingdančio operacinės ryškumo – pasitelkę šviesą galime patalpas transformuoti, kaip tik širdis geidžia, ir sukurti jose pageidaujamą nuotaiką. Šviesos poveikis mūsų erdvės suvokimui ir savijautai tiesiog magiškas! Ne šiaip sau, oi ne šiaip sau jau šitiek metų šviesomis žaidžiama teatre. Ir ne šiaip sau klasikai rašė apie pavytusias gražuoles, kurios gerbėjus priimdavo tik pritemdytuose buduaruose...
Štai vos keli mokslo įrodyti faktai: natūrali dieninė šviesa stimuliuoja kūrybines galias, gerina savijautą ir skatina veikti. Šviesiose patalpose su dideliais langais dirbantys žmonės ne taip jautriai reaguoja į stresą, ligoniai šviesiose palatose greičiau sveiksta, o mokiniai ir studentai šviesiose klasėse ir auditorijose geriau įsisavina informaciją ir egzaminus išlaiko 10–15 proc. sėkmingiau nei tie, kuriems nenusišypsojo laimė mokytis tokiose patalpose. Mus veikia ir lempų skleidžiamos šviesos temperatūra! Įrodyta, kad būtent ji daro įtaką mūsų bioritmams ir netgi lemia nuomonę apie interjerą. Sėkmingas apšvietimas kuklų daugiabučio būstą gali paversti rūmais, o netikęs – demaskuoti ir hiperbolizuoti visus trūkumus.
Žodžiu, nebe tie laikai, kad mūsų galimybės apsiribotų liustra palubėj, toršeru prie krėslo ir staline lempa ant darbo stalo, – dabar kiekvienas galime savo namuose susikurti šviesos ir šešėlių teatrą, teigiamai veikiantį mūsų emocijas, savijautą, netgi gebėjimus įsisavinti informaciją ir bendrauti!
Nuo ko pradėti? Žinoma, būtina išgryninti būsto viziją ir apsiskaičiuoti biudžetą. Tačiau pirmiausia turime įgyti šiek tiek žinių, ypač jei esame kupini ryžto apšvietimą planuoti savo jėgomis.
Keturi simboliai, kuriuos svarbu įsiminti
Šviesos temperatūra (K). Tai – temperatūra, kurią skleidžia hipotetinis absoliučiai juodas kūnas, spinduliuojantis tokį pat spektrą, kaip ir tiriamasis šviesos šaltinis. Per sudėtinga? Įsivaizduokime, kad kaitiname, pavyzdžiui, arklio pasagą. Kaisdama ji ima pirmiausia rausvai, vėliau gelsvai švytėti. Jei dar labiau kaitinsime, švytėjimas taps vis baltesnis, galop įgis melsvą atspalvį. Ta kaitinimo temperatūra, priskiriama skirtingiems baltos šviesos atspalviams, matuojama kelvinais (0 K = -273,15 °C, apskaičiuojama pagal formulę T/K= t/°C+ -273,15). Kuo aukštesnė temperatūra, tuo mėlynesnis, t. y. šaltesnis, kaitinamo kūno baltos šviesos atspalvis.
CRI/RA. Lietuvos rinkoje šios raidės įvardijamos kaip spalvos atgavos indeksas / rodiklis arba šviesos kokybės indeksas. Tai – santykinis dydis, kuris parodo, kaip šviesos šaltinis perteikia natūralią objektų spalvą. Spalvų perteikimo kokybė priklauso nuo skleidžiamos šviesos spektro. Idealia šviesa laikoma natūrali dienos šviesa, jos indeksas yra 100 CRI/RA. Kuo indeksas žemesnis, tuo spalvų perteikimo savybės blogesnės. Žmogaus akiai patogus diapazonas – nuo 80 iki 100 CRI/RA.
Liumenas (Lm). Tai – žmogaus matomo šviesos srauto matavimo vienetas. Kuo daugiau liumenų nurodyta ant šviestuvo, tuo ryškesnė jo šviesa. Taigi būtent į liumenus, o ne į vatus (W) reikia kreipti dėmesį renkantis tinkamą apšvietimą. Vatai šiais laikais svarbu tik apskaičiuojant apšvietimo elektros energijos sąnaudas.
IP (International Protection marking) ir du skaitmenys. Pirmasis skaitmuo rodo produkto atsparumą dulkėms ir kitiems kietiesiems objektams, antrasis – drėgmei (vandeniui). Tai ypač svarbu, kai renkamas apšvietimas specifinėms namų patalpoms, – pavyzdžiui, vonioje turėtų būti drėgmei atsparios lempos, nuo 44 iki 55 IP.
Namai iš šviesos ir šešėlių
Kas yra geras namų apšvietimas? Ne, tai nėra namai, pilni šviesos taškų. Ir tai nėra namai, prikimšti brangių šviestuvų. Namai gerai apšviesti tada, kai šviesos šaltiniai yra reikiamose vietose – ten, kur tikrai reikia šviesos. Ir ta šviesa yra tokia, kokios reikia. Jei visus namus apšviestume tolygiai, erdvė būtų plokščia, neįdomi – kaip biure ar ligoninėje. Tačiau mes visi juk svajojame apie jaukius namus, tad būtinai turime palikti vietos šešėliams.
Pirma ir svarbiausia apšvietimo projektavimo taisyklė: nustatyti vietas, kur šviesa bus reikalingiausia. Tokios vietos – tai paveikslai ant sienos, dekoratyvinės sienelės, kolonos, darbo ir virtuvės zonos. Antra taisyklė: išsiaiškinti, kaip apšviesti šias zonas ir erdves, užuot apšvietus viską be išimties. Štai keletas gudrybių, kurios galioja ir vieno kambario būste, ir kelių šimtų kvadratinių metrų name.
Ryški šviesa erdvę optiškai išplečia (viena sąlyga: sienos ir lubos turi atspindėti šviesą). Jei reikia erdvę optiškai sumažinti, sukurkime šešėlių. Į viršų nukreipti šviestuvai lubas aukština, nukreipti į apačią – pažemina.
Bendras apšvietimas turėtų būti šiek tiek prislopintas – tokioje šviesoje lengviau atsipalaiduoti ir bendrauti. Apšvietę sieną už televizoriaus arba kompiuterio monitoriaus, sumažinsime akių įtampą ir nuovargį.
Zonų principai
Darbo zonoje reikia šaltos (žr. ankstesnę potemę) šviesos, nes ji mus veikia kaip šaltas dušas – pabudina, suteikia žvalumo ir padeda sutelkti dėmesį. Tokį poveikį daro 4000–5000 K temperatūros lemputės, ne veltui jos montuojamos ir biuruose. Dizaineriams, modeliuotojams, maketuotojams – visiems, kurių darbas susijęs su spalvomis, – reikia šviesos šaltinių, kurių CRI/Ra būtų ne mažiau kaip 80. Na, ir žinoma, visais atvejais tebegalioja sena taisyklė: šviesa turi kristi iš priešingos pusės, nei rašome. Svarbu vengti akinamų šviesos kontrastų, nes jie labai vargina akis.
Virtuvės/valgymo zonoje taip pat turime aiškiai matyti natūralias spalvas, todėl šviesos šaltinių CRI/Ra irgi turi būti ne mažiau kaip 80. Tačiau čia šviesa turi būti šilta, nes šaltoje šviesoje maistas atrodo nepatraukliai ir net gali įgyti melsvą atspalvį. Optimalu – natūrali šviesa, kurios temperatūra 2700–3000 K. Šviesa negali kristi tiesiai mums į viršugalvį ar plieksti į akis, nes taip susiformuoja šešėlių, sunku įžiūrėti, ką ruošiame. Dėl tos pačios priežasties rekomenduotina papildomai apšviesti virtuvės stalviršį, po spintelėmis.
Miegamajame rinkimės prislopintą šviesą – juk čia, kaip ir į svetainę ant sofos ar prie židinio, einame atsipalaiduoti, be to, ryški šviesa trukdo mūsų organizmui gaminti miego hormoną melatoniną, o neišsimiegoję mes būname irzlūs ir neproduktyvūs... Tikrai nereikia virš lovos kabinti masyvaus šviestuvo – jis erzins ne tik šviesa, krintančia į akis, bet ir savo forma. Šviesa miegamajame turi būti tik šilta ir išsklaidyta, ryškiau tegul šviečia tik lempos ant naktinių spintelių. Beje, patartina pasirūpinti tinkamu naktiniu apšvietimu ir koridoriuje bei tualete ir vonioje – kad nei naktį pabudę, nei rytą vos atsikėlę nesukeltume sau nereikalingo streso.
Antra vertus, tai nereiškia, kad vonios kambaryje, kaip ir koridoriuje/ prieškambaryje/ vestibiulyje, turėtų būti blausus apšvietimas – juk vienur daromės makiažą, užsiimame higienos reikalais, kitur žiūrime, kaip dera išsirinkti drabužiai. Šiuo atveju itin svarbu šviesos ir veidrodžio santykis. Blogai, jei šviesa krinta iš už nugaros arba atsispindi veidrodyje. Geriausia taikyti grimo kambario veidrodžio principą: per visą perimetrą, nei iš viršaus, nei iš apačios, išdėlioti minkštą šviesą skleidžiančias matines lemputes.
Tai – tik dalelė gudrybių, kurias reikia išmanyti nusprendus pačiam suplanuoti namų apšvietimą.
O jei apsisuko galva?
Taip, sudėlioti šviesos taškus ant sienų, lubų ir grindų – ne juokų darbas. Nieko keista, kad ir ne kiekvienam įkandamas. Tačiau visada galima kreiptis į profesionalus!
Apšvietimo įmonė UAB „Elmo Technologijos“ siūlo apšvietimo projektavimo uždavinius spręsti kartu. „Ilgametę patirtį sukaupę mūsų darbuotojai mielai jums patars, apskaičiuos optimalų šviesos šaltinių kiekį, iš didžiulio mūsų asortimento padės atsirinkti tinkamiausius šviestuvus ir nurodys, kur kurį montuoti“, – sako įmonės specializuotų apšvietimo salonų „Elmo light“ projektų vadovas Saulius Baravykas ir kviečia į bet kurį iš minėtųjų salonų atvykti su savo būsto projektu. Puiku – sutaupysime laiko, nereikės spręsti sudėtingų apšvietimo lygčių ir viską įsigysime vienoje vietoje!
Išsamesnė informacija: www.elmo.lt/lt/content/96-apsvietimo-projektavimas
Užsakymo nr.: PT_54303
